“Rinkimų kampanija bus trumpa, „Piliečių platforma“ (PO) yra jai pasirengusi, konkurencijos šiai partijai nėra. Bet rinkimai neturėtų Donaldo Tusko partijai tapti lengvu pasivaikščiojimu“, – sako politologas Jaroslawas Flisas.
Kol kas dauguma Lenkijos politikų nenori apie rinkimus kalbėti, ir tai suprantama. Jie neteko bičiulių. “Šį laiką reikėtų išnaudoti pagalbai žuvusiųjų šeimoms. Nereikia skubėti”, – sako PiS atstovas Seime Mariuszas Blaszczakas.
Kiek laiko tęsis santūrumo ir tautinės santaikos nuotaika? Ją jau spėjo sudrumsti PiS atstovas Arturas Gorskis, kuris pareškė, kad už tragediją yra atsakinga Rusija, o dėl tragedijos džiaugiasi premjero D.Tusko „Piliečių platforma“.
“Neturėkime iliuzijų. Visada laimi rutina, po kelių savaičių politinis konfliktas sugrįš. Jau šiandien mačiau prie Prezidento rūmų, kaip pagyvenusios moterys spjaudė ant žurnalistų”, – sako sociologas profesorius Jacekas Raciborskis.
“Politika bus skausminga. Įsijungs stabdžiai, kurių iki šiol nebuvo, bet bus ir naujų susierzinimo priežasčių”, – spėja ateitį politologas Jaroslawas Flisas. Jis pabrėžia, kad opozicija turi teisę pradėti pokalbį apie politiką, o šio pokalbio neturėtų primetinėti valdančioji „Piliečių platforma“.
Anot J.Fliso, partinė politika tylės greičiausiai iki pat savaitinio gedulo pabaigos: “Vėliau mūsų laukia du labai įtempti mėnesiai. Konstitucija yra negailestinga, vėliausiai birželio mėnesį turėtų įvykti prezidento rinkimai”.
J.Flisas pabrėžė, kad šiuo metu Lenkijoje - vien nežinomieji. Laikraštis „Gazeta Polska“, simpatizuojanti brolių Kaczynskių įkurtai PiS, jau pakvietė startuoti partijos vadovą Jaroslawą Kaczynskį.
“Nežinau, kas su mumis bus toliau. Nors dabar nekalbame apie politiką, bet prisimenu “Manchester United” klubo tragediją. 1958 m. lėktuvo katastrofoje žuvo 8 jo futbolininkai, bet klubas išsilaikė. Dabar turime didžiulį vienybės jausmą, nutilo vidaus ginčai”, – kalbėjo žymiausias PiS politikas.
Profesorius Radoslawas Markowskis taip pat neskuba spėlioti: “Sudėtinga skelbti kokias nors prognozes. Niekas nežino, kaip tokioje tragiškoje padėtyje pasielgs „Teisės ir teisingumo“ vadovas. Be to, katastrofoje žuvo net trys kairiosios SLD lyderiai, tarp jų ir Jerzy Szmajdzinskis, kandidatas į prezidento postą”.
Vis dėlto R.Markowskis mano, kad Demokratinis kairiųjų aljansas (SLD) atsigaus greičiau nei J.Kaczynskio „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
“SLD yra stipresnis kaip institucija, PiS viskas priklauso nuo vieno asmens, - R.Markowskiui pritaria ir profesorius J.Raciborskis. - Katastrofoje prie Smolensko žuvo prezidentas, susijęs su PiS, prezidento kanceliarijos darbuotojai bei daugybė politinių Jaroslawo Kaczynskio partijos bičiulių. Dabar šiuos postus užims Seimo dauguma”.
Tačiau Lenkijos politologai vieningai pataria „Piliečių platformai“ elgtis apdairiai. Tuo pat metu jie pastebi, kad pirmieji paskyrimai į Nacionalinio saugumo biuro bei Prezidento kanceliarijos vadovų postus atrodo blogai.
“Tačiau ne dėl personalijų, tiesiog tai padaryta per greitai”, – mano profesorius R.Markowskis.
J.Flisas taip pat įsitikinęs, jog būtų gerai, kad naujosios Tautinės atminties instituto ir Nacionalinio banko vadovų kandidatūros ar būsimasis Pilietinių teisių apsaugos komisaras nekeltų Seimo opozicijos iš PiS protestų: “Geriausia išeitis – jų skyrimas, suderinus kandidatūras su opozicija. Šie žmonės neturėtų būti valdančiosios D.Tusko partijos atstovai”.
“Vis dėlto niekas dabar nežino, kaip birželį per pirmalaikius prezidento rinkimus pasielgs lenkai? Ar norės balsuoti? Ar užjausdami parems Kaczynskių PiS ar kairiųjų SLD kandidatą? O gal – ir taip atsitinka po tautinių tragedijų – susikoncentruos į valstybės vadus?”, - samprotauja prof. J.Raciborskis.