Apie katastrofą, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dešimtys Lenkijos politikos, kariuomenės ir bažnyčios atstovų, su Rusijos žiniasklaida kalbėjo Anatolijus Muravjovas, kuris balandžio 10-osios rytą buvo vienas iš dispečerių, bendravusių su Lenkijos prezidento lėktuvo įgula.
Žiūrėkite, kaip atrodo gedule paskendusi Varšuva.
- Jūs kartu su grupe dispečerių bendravote su Lenkijos prezidento lėktuvo įgulos nariais. Kokios buvo jūsų pareigos?
- Aš telefonu gaudavau informaciją apie oro sąlygas ir prašiau leidimo, kad lėktuvas
galėtų leistis kitame oro uoste.
- Tą dieną oro uoste iki katastrofos leidosi keletas lėktuvų. Ar su jais buvo problemų?
- Iki Lenkijos prezidento lėktuvo mūsų oro uoste turėjo nusileisti du orlaiviai. Pirmasis nusileido sėkmingai, be jokių trukdžių. Antrajam dėl prasto matomumo teko leisti atsarginiame oro uoste. Nusiunčiau užklausą Maskvai, kuriame oro uoste pastarasis lėktuvas galėtų leistis. Orlaivis sėkmingai nusileido Vnukovo oro uoste (vienas didžiausių Rusijos oro uostų, esantis 28 km nuo Maskvos - red.).
- Trečiasis buvo lėktuvas su Lenkijos delegacija?
- Taip. Trečiasis lėktuvas - Tu 154. Jis atskrido vėliau, kai oro sąlygos buvo pablogėjusios.
- Kaip viskas vyko?
- Iš pradžių lėktuvas oro uosto link artėjo užtikrintai, griežtai, kaip ir tikėtasi, be nukrypimų. Bet vėliau dispečeriai ėmė abejoti. Grupės vadovas nurodė įgulai sukti antrą ratą. Ekipažas jo nepaklausė. Nors dispečeriai perspėjo, kad matomumas prastas ir reikia ruošis skrydžiui į atsarginį oro uostą.
- Kai lėktuvas pradėjo leistis, kokių veiksmų ėmėsi dispečeriai?
- Kai ekipažas nepaklausė nurodymo, dispečeriams liko tik tęsti nurodymus lėktuvo nusileidimui ir jį stebėti. Bandymas leistis buvo vienintelis, lėktuvas iš karto sudužo.
- O kodėl nebuvo galima įgulai duoti įsakymą leistis kitame oro uoste?
- Todėl, kad tai buvo civilinės aviacijos pilotai ir mes neturime teisės jiems įsakinėti.
- Kokia kalba bendravo dispečeriai ir įgulos nariai?
- Bendravimas vyko rusų ir laužyta anglų kalba. Tai šiek tiek apsunkino vieni kitų supratimą.
- Ką tiksliai dispečeriai sakė įgulos nariams?
- Grupės vadovas perspėjo įgulos vadą, jog oro sąlygos labai prastos. Tačiau
ekipažas nusprendė leistis be leidimo. Todėl mūsų vadovui nebebuvo kur dėtis.
Pokalbiai, kol lėktuvas skrido pagal kursą, buvo ramūs. Tačiau ekipažas nesilaikė
nurodymų, nors privalėjo tai daryti. Dispečeris ne tik praneša lėktuvo įgulai apie
situaciją, oro sąlygas, bet ir gauna visą informaciją apie lėktuvo manevrus, skrydžio aukštį.
Pilotas to nepadarė.
- Kodėl? Trukdė kalbos barjeras?
- Gali būti, kad ir dėl šios priežasties. Dispečerių grupės vadovas net pasakė, kad „Susikalbėjimas su ekipažu - 50 ant 50 procentų“. Dispečeris su pilotu kalbėjo rusiškai, jam padėjo kiti, pasakinėdami jam angliškas frazes. Buvo sunku suvokti, ar pilotas supranta, kas jam sakoma. Trukdė ir kalbos barjeras, ir kiti sutapimai.
- Kokie?
- Oro sąlygos, galbūt ir įgulos klaida, kontrolės praradimas. Ir piloto noras bet kokia kaina nutupdyti lėktuvą. Man atrodo, kad tokį žūtbūtinį norą lėmė tai, kad lėktuvu skrido aukšto rango pareigūnai. Kartą L.Kaczynskis davė pylos ekipažui dėl to, kad šis nusprendė nutupdyti lėktuvą kitame oro uoste. Galbūt nenoras lėktuvą su tokiais keleiviais skraidinti į kitą oro uostą pakišo koją?
Pats buvau pilotas ir viską puikiai suprantu. Technika ir prastos oro sąlygos neatleidžia klaidų, būtina laikytis skrydžio taisyklių. Tik tokiu atveju gali skraidyti ilgai ir sėkmingai.