Tai yra pirmasis konkretus pasiekimas Vašingtone vykstančioje
pasaulio lyderių konferencijoje branduolinio saugumo klausimais,
kuriai vadovauja JAV prezidentas Barackas Obama.
Apie jį pranešta vienam aukšto rango amerikiečių pareigūnui
įspėjus, jog pasaulyje auga branduolinio terorizmo grėsmė.
B.Obama organizavo šią 47 valstybių lyderių konferenciją
Vašingtone, kuri yra didžiausias per pastaruosius 65-erius metus JAV
prezidento vadovaujamas viršūnių susitikimas, vildamasis, kad bus
paremtos jo pastangos per ketverius metus užtikrinti visų pasaulyje
sukauptų branduolinių medžiagų saugumą.
Buvusios sovietinės Ukrainos, išgyvenusios didžiausią
pasaulyje branduolinį incidentą - 1986 metai įvykusią Černobylio
atominės elektrinės avariją, pareiškimas yra svarbus impulsas
viršūnių susitikimo dalyviams.
Neseniai Ukrainos prezidentu tapęs Viktoras Janukovyčius per
dvišalį susitikimą su B.Obama pranešė, kad šalis atsisakys 90
kilogramų smarkiai prisodrinto urano, kurio pakaktų pagaminti kelias
atomines bombas, nurodė Baltieji rūmai.
Tuo tarpu B.Obamos vyriausiasis patarėjas teritorinio saugumo ir
kovos su terorizmu klausimais Johnas Brennanas (Džonas Brenanas)
įspėjo, kad kovotojų tinklas „al Qaeda“ „smarkiai“ domisi
branduoliniais ginklais, bei sakė, kad branduolinio terorizmo
grėsmė yra „reali“, „rimta“ ir „auganti“.
Kinijos, Indijos, Pakistano, Rusijos ir dešimčių kitų
valstybių lyderiai susirinko griežtai saugomame konferencijų centre
dalyvauti dvi dienas truksiančiame viršūnių susitikimą.
Pagrindinis susitikimo tikslas - užtikrinti, kad sukauptos
prisodrinto plutonio ir urano atsargos būtų sunaikintos ar būtų
garantuota jų apsauga, kad šios medžiagos nepatektų į
ekstremistinių grupuočių ar piktavalių šalių rankas.
Ukrainos pavyzdžiu pasekė mažesnes atsargas sukaupusi Kanada, o
kiek anksčiau atgabenti į Jungtines Valstijas savo smarkiai
prisodrintą uraną pažadėjo Čilė.
Antradienį Jungtinės Valstijos ir Rusija turėtų pasirašyti
susitarimą dėl plutonio atsargų tvarkymo.
Pasak Valstybės departamento, pagal tą susitarimą numatoma
likviduoti perteklines plutonio atsargas, iš kurių būtų galima
pagaminti „kelis tūkstančius branduolinių ginklų“.
Konferenciją temdo auganti įtampa dėl Irano. Jungtinės
Valstijos ir jų sąjungininkės šią šiitišką respubliką kaltina
siekiu pasigaminti atominių ginklų, nors pats Iranas tvirtina
vystantis tik taikią branduolinės energetikos programą.
B.Obama ir Kinijos vadovas Hu Jintao sutarė, kad
šalių delegacijos Jungtinėse Tautose (JT) drauge rengs rezoliucijos
projektą dėl naujų sankcijų Iranui, pranešė vienas amerikiečių
pareigūnas.
„Jie pasirengę dirbti drauge su mumis“, - sakė B.Obamos
vyriausiasis patarėjas Rytų Azijos klausimais Jeffas Baderis.
Branduolinio saugumo konferencijoje neabejotinai bus diskutuojama
ir apie Šiaurės Korėją, kuri nepaisydama tarptautinio spaudimo
pasigamino atominį ginklą. Nei šios komunistinės valstybės, nei
Irano lyderiai susitikime nedalyvauja.
Irano pasiuntinys prie Tarptautinės atominės energetikos
agentūros (TATENA) Ali Asgharas Soltanieh
apkaltino Vašingtoną, kad jis yra „tikroji“ grėsmė pasaulio
taikai, nes turi didelį branduolinį arsenalą.
„Vašingtono konferencijos išdava jau žinoma. Bet kokie šiame
susitikime priimti sprendimai neprivalomi toms valstybėms, kurioms
konferencijoje neatstovaujama“, - sakė jis naujienų agentūrai ISNA.
Konferencijoje nedalyvauja ir Izraelio ministras pirmininkas,
kuris likus vos kelioms dienoms iki susitikimo paskelbė atsisakęs
planų atvykti į Vašingtoną. Pranešama, kad jis pakeitė nuomonę
sunerimęs, jog musulmoniškos šalys konferencijoje spaus žydų
valstybę įsileisti į savo branduolinius objektus tarptautinus
inspektorius.
Izraelis nėra viešai pripažinęs, kad turi branduolinių
ginklų, ir yra linkęs tęsti „neaiškumo“ politiką.
Tarptautinių ekspertų nuomone, žydų valstybė turi dešimtis,
o gal šimtus branduolinių užtaisų.
Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Abul Gheitas išreiškė viltį, jog dar pavyks apsieiti be sankcijų
Iranui, tačiau pabrėžė, jog tarptautinei bendrijai derėtų
paspausti Izraelį dėl jo atsisakymo pasirašyti Branduolinio ginklo
neplatinimo sutartį (Non-Proliferation Treaty, NPT).
B.Obama sakė žurnalistams, kad pirmąją susitikimo dieną
vykusios jo konsultacijos su pasaulio lyderiais buvo „įspūdingos“.
„Manau, tai liudija, kaip smarkiai visiems derėtų nerimauti dėl
galimos prekybos branduolinėmis medžiagomis“, - sakė prezidentas.
„Manau, galiausiai mes pamatysime kai kuriuos labai aiškius,
konkrečius veiksmus, kurių imasi kiekviena valstybė ir kurie
padarys pasaulį šiek tiek saugesniu“, - pridūrė jis.
Konferencijos išvakarėse, sekmadienį, B.Obama įspėjo, kad
tokių grupuočių kaip „al Qaeda“ branduolinės aspiracijos kelia
didžiausia grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui trumpalaikėje,
vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sutiko,
jog gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad pavojingos branduolinės
medžiagos nepatektų į ekstremistinių grupuočių rankas.
Tačiau jis taip pat pareiškė, kad jo šalis negali
„vienašališkai“ nutraukti savo branduolinių ginklų programos
„tokiame pavojingame pasaulyje, kokiame visi mes gyvename šiandien“.
„Paveldėjau savo pirmtakų vykdytą kursą stiprinti Prancūziją
kaip branduolinę valstybę. Ir aš negaliu atsisakyti branduolinių
ginklų, kol nesu tikras, kad pasaulis yra stabilus ir saugus“, -
sakė jis „CBS News“ Vašingtone.