Prie Lenkijos Prezidentūros – keliais laipsniais šilčiau (nuotraukos)

Varšuvoje išaušo ketvirtoji gedulo diena. Aštunta valanda ryto vietos laiku. Lietus. Termometras rodo dešimt laipsnių šilumos. Tiesa, oro temperatūra priešais Lenkijos Prezidento rūmus keliais laipsniais aukštesnė nei kitur mieste. Ir ne dėl to, kad emocijos čia tiesiog verda, nes šiandien 10 val. 30 min. (Lietuvos laiku 11 val. 30 min.) į šalį  atskraidinti ir pirmosios ponios palaikai.

Antradienį paskelbta, jog L.Kaczynskio ir jo žmonos Marios laidotuvės įvyks sekmadienį.

Šeštadienį bus iškilmingai pagerbti visi žuvusieji Lenkijos prezidento lėktuve prie Smolensko.

Kaczynskių šeima jau apsisprendė dėl vietos, kur bus palaidotas Lenkijos prezidentas ir jo žmona, tačiau ši informacija kol kas viešai neskelbiama.

Buvusi Lenkijos prezidento patarėja Elzbieta Jakubiak pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė, kad yra trys galimos prezidento laidojimo vietos.

Pasak jos, tai Šv.Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika Varšuvoje, sostinės istorinės Povonzkų kapinės arba Vavelio katedra Krokuvoje, kur yra palaidoti Lenkijos karaliai ir kiti prezidentai.

Maskvoje jau atpažinti 48 žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje kūnai. Iš viso nukritus prie Smolensko Lenkijos prezidento lėktuvui žuvo 96 žmonės.

Prieš darbą, paskaitas ar pamokas atėjusius žmones šildo dešimtys tūkstančių žvakių. Šalia Prezidentūros kiemo esančios žvakės nuo susirinkusiųjų atskirtos metalinėmis tvorelėmis. Prisiartinus pernelyg arti, jautiesi tarsi stovėdamas prie karšto radiatoriaus.

Užgesusias žvakes skautai ir kiti savanoriai jau antrą dieną krauna į didžiulius šiukšlių maišus. Pastarųjų vietose beveik iškart atsiranda naujos. Kai kur pradeda degti vaikų palikti piešinėliai, galima užuosti svilančių gėlių kvapą. Bet minios tai neatbaido.

Dar pirmadienį, vėlai vakare, eilė norinčiųjų pasirašyti gedulo knygoje, regis, net nejudėjo. “Apie pustrečios valandos” – paklausta, kiek laiko jau laukia, atsakė apie 50 metrų iki įėjimo eilėje stovinti senyva lenkė. Šiandien ankstų rytą pasirašyti knygoje dar nebuvo galima. Prie prezidentūros ir kitose gatvės vietose naktį sumontuoti didžiuliai ekranai.

Tuo tarpu kiekviename žingsnyje – tragedijos pėdsakai. Priešais Prezidentūrą esantis legendinis sostinės baras “Przekąski Zakąski“ vakar jau trečią vakarą stovėjo beveik tuščias.

„O jūs iš Lietuvos? O aš Rygoje dirbau trejus metus. Visai šalia“ – tarsi norėdamas pakeisti temą pradeda pokalbį vienas iš padavėjų. Vis dėlto nenoromis grįžtame prie to, apie ką kalba visa Lenkija.

“Keletas iš žuvusiųjų kartais užsukdavo čia. Dar anksčiau, kai neužėmė tokių aukštų postų” – liūdnai tarė padavėjas. Ir nieko nuostabaus - “Przekąski Zakąski“ vadinamas miesto bohemijos slėptuve. Pati prieš keletą savaičių čia sutikau žmogų, kuris man mintinai deklamavo visą Adomo Mickevičiaus “Poną Tadą”.

Krakowskie przedmieście gatvėje apie 200 metrų nuo Prezidentūros esantis baras “Browarnia” irgi savaip gedi. Jis išjungė įvairiaspalvius lazerius, kurie anksčiau žaismingai judančiomis geometrinėmis figūromis apšviesdavo priešais esančius šaligatvius.

Tiesa, centre jau matosi keletas atsigavimo ženklų. Kino teatras “Atlantic” šiandien, antradienio rytą, po dviejų dienų pertraukos, vėl atnaujino kino seansus. Krakowskie przedmieście gatvėje, nors ir liūdna, bet jau sklinda gatvės muzikantų muzika. Prie jų prisijungia ir specialūs Frederiko Šopeno melodijas grojantys marmuriniai suoliukai.

Šis projektas sukurtas norint pagerbti garsaus lenkų kompozitoriaus 200-ąsias gimimo metines. 2010-ieji Lenkijoje paskelbti Frederiko Šopeno metais.

Vis dėlto knygų apie garsų kompozitorių prekyboje ne tiek jau daug. O gal šiomis dienomis jos paslėptos šiek tiek giliau.

Pastarąsias savaites sostinės centre esančių knygynų vitrinuose karaliavusią Arturo Domosławskio knygą „Kapuściński non-fiction“, kuri siekė atskleisti visame pasaulyje garsaus žurnalisto kitokią, prieštaringą gyvenimo pusę, keičia knygos apie Katynę.

Allenas Paulas “Katyń“ (lt. “Katynė”), Tadeuszas Kisielewskis “Katyń. Zbrodnia i kłamstwo“ (lt. „Katynė. Nusikaltimas ir melas“), Andrzejus Krzysztofas Kunertas “Katyń. Ocalona pamięć” (lt. “Katynė. Išsaugoti prisiminimai”). Tai tik keletas vitrinuose pamatytų knygų, kurios lenkams šiomis dienomis tapo labai aktualios.

Informacija šalies žiniasklaidoje taip pat pateikiama su gedulo gaida – tiek turinio, tiek ir grafine prasme. Didžiausi šalies dienraščiai pirmadienį ir antradieni tapo kone nekrologais. Apie nelaimę be pertraukos informuojama ir sostinės metro traukiniuose įrengtuose ekranuose. Naujienų portalai eliminavo iš savo puslapių spalvas. Publikuojamos juodai baltos nuotraukos, retuose matosi reklamos.

Užtat reklamos matomos visame mieste. Smarkiai apšviestas aštuonių kvadratinių metrų apatinį trikotažą reklamuojančios merginos plakatas, o jos fone plėvesuoja baltai raudona Lenkijos vėliava, perjuosta juoda gedulo juostele. Tokie vaizdai grąžina Varšuvos gyventojus į realybę.