Šis netikėtas Kijevo pareiškimas buvo išsakytas bendrame
pranešime, paskelbtame po JAV prezidento Baracko Obamos ir vasarį kadenciją pradėjusio Ukrainos vadovo Viktoro
Janukovyčiaus pirmojo susitikimo.
„Prezidentas Janukovyčius skelbia apie Ukrainos sprendimą
atsisakyti visų savo smarkiai prisodrinto urano atsargų iki kito
Branduolinio saugumo viršūnių susitikimo“, - sakoma abiejų
lyderių pranešime.
Ukrainos pažadas iki 2012 metų perduoti visas turimas smarkiai
prisodrinto urano atsargas buvo pirmasis konkretus pasiekimas per
Vašingtone šiuo metu vykstantį precedento neturintį viršūnių
susitikimą dėl branduolinio saugumo. Šioje dviejų dienų
konferencijoje, kuriai pirmininkauja B.Obama, dalyvauja 47 šalių
lyderiai.
Pastarasis Ukrainos sprendimas taip pat yra labai simboliškas:
ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika smarkiai nukentėjo per
Černobylio atominės jėgainės avariją 1986 metais, kuri iki šiol
tebėra didžiausias pasaulyje tokio pobūdžio incidentas.
Kijevas taip pat sklandžiai grąžino Rusijai visas Ukrainoje iki
Sovietų Sąjungos žlugimo dislokuotas branduolinės raketas.
Subyrėjus komunistinei imperijai, Ukraina paveldėjo trečią
didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą, tačiau paskutinės
branduolinės kovinės galvutės buvo perduotos Maskvai 1996 metais,
nurodė Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinės
organizacija „Iniciatyva branduolinei grėsmei mažinti“ (Nuclear
Threat Initiative, NTI).
„Prezidentas Obama pagyrė Ukrainos sprendimą, vadindamas jį
istoriniu žingsniu ir Ukrainos lyderystės branduolinio saugumo bei
neplatinimo srityje pakartotiniu patvirtinimu“, - sakoma bendrame
pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad Kijevas „ketina atsisakyti žymios
dalies“ savo smarkiai prisodrinto urano dar šiais metais.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas sakė, jog Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai techninių
ekspertų pagalbą, taip pat finansuos branduolinių medžiagų
išvežimą.
Pasak jo, Kijevas planuoja per artimiausius dvejus metus
atsikratyti apie 90 kilogramų smarkiai prisodrinto urano..
„Jeigu mano apskaičiavimai teisingi, sakyčiau, kad kalbama apie
apytikriai 90 kilogramų. Man susidarė įspūdis, kad iš tiesų
esama daugiau, - aiškino R.Gibbsas. - Nenoriu gilintis į konkretų
kiekį. Kaip sakiau, to (urano) pakanka keliems branduoliniams
ginklams pagaminti“.
Kijevas taip pat palaikys Vašingtono „tarptautines pastangas
pritaikyti civilinių branduolinių tyrimų įmones, kad jos galėtų
naudoti mažai prisodrinto urano kurą, kuris XXI amžiuje tampa
pasauliniu standartu“, sakoma bendrame prezidentų pranešime.
Abu lyderiai „susitarė ieškoti galimybių stiprinti
bendradarbiavimą taikaus atominės energijos naudojimo srityse, tame
tarpe vystyti branduolinių tyrimų pajėgumus Ukrainoje ir stengtis
diversifikuoti Ukrainos branduolinės energetikos kuro šaltinius“.
Tame dokumente nurodoma, kad „jie taip pat susitarė tęsti
bendradarbiavimą branduolinio saugumo srityje, tarp jų ir
stengiantis apsaugoti Černobylio branduolinio reaktoriaus vietą“.
Černobylio katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, kai
1 val. 23 min. sprogo vienas iš tos jėgainės reaktorių.
Pasklidusios radioaktyvios medžiagos užteršė dideles teritorijas
Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat pasklido kituose
Europos regionuose.
Maskva pasiuntė tūkstančius „likvidatorių“ (daugiausiai iš
Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos) šalinti tos avarijos padarinių ir
statyti betoninio sarkofago ant sprogusio reaktoriaus. Ukrainos
oficialiai paskelbti duomenys rodo, jog daugiau nei 25 tūkst. tų
žmonių mirė smarkiai apšvitinti arba žuvo per įvairius kitus
incidentus.
2005 metų rugsėjį paskelbta Jungtinių Tautų statistika rodo,
kad žuvusiųjų tebuvo 4 tūkst., tačiau šį skaičių ginčija
nevyriausybinės organizacijos.
Vien Ukrainoje apie 2,3 mln. žmonių yra oficialiai pripažinti
„nukentėjusiais nuo Černobylio katastrofos“.