Padarius lėktuvo skrydžio rekonstrukciją ir ištyrus „juodųjų dėžių“ įrašus paaiškėjo, kad pilotai iki paskutinės sekundės galėjo išvengti smūgio į žemę, tačiau padarė lemtingą klaidą.
Skrydžio vadovas, nepaisydamas įspėjimų apie blogas oro sąlygas, priėmė sprendimą tūpti. Nors tvyrojo tirštas rūkas, leisdamasis lėktuvas skrido tiesiai link nusileidimo tako. Tačiau kažkodėl pilotai nutarė, kad jie nepataikys ant tūpimo tako.
Tą akimirką skrydžio vadovas ir padarė lemiamą klaidą. Jis nutarė apsukti lėktuvą ir bandyti tūpti dar kartą. Dėl nežinomų priežasčių, norėdamas vėl pakilti jis pasuko lėktuvą į dešinę. Besisukdamas lėktuvas sparnu užkliuvo už medžių viršūnių ir tapo nevaldomas.
Ekspertų manymu, jei pilotas būtų bandęs pakilti tiesiai, o ne sukdamas lėktuvą, katastrofos galima buvo išvengti.