„Tada pavyko“, – pasakoja Transporto aviacijos specialaus 36-to pulko pilotas, aptarnaujantis vyriausybinius oro laivus. Kapitonas A.Protasiukas saugiai nutupdo lėktuvą „Okęcie“ oro uoste. Tą patį lėktuvą, kuris šeštadienį jam vairuojant sudužo prie Smolensko.
Buvo dar tokie jauni
Kapitonui A.Protasiukui buvo tik 36 metai. Paliko žmoną ir du vaikus. Kolegos, prisimindami jį, neslepia susijaudinimo.
„Buvo fantastiškas, pavyzdingas pilotas ir puikus žmogus. Draugiškas, visada su šypsena. Nepaisant savo smulkaus kūno sudėjimo, buvo stiprus ir sportiškas.
Be aviacijos, jo aistra buvo slidinėjimas“, – pasakoja 36 metų pulkininkas Grzegorzas Kulakowskis, pulko vado pavaduotojas ir kapitono draugas.
Mėgo kartu slidinėti
Kapitonas A.Protasiukas dažnai slidinėjo kartu su majoru pilotu Robertu Grzywna, antruoju pilotu šiame pražūtingame skrydyje.
„Jie buvo to paties amžiaus ir truputį konkuravo tarpusavyje, – sako jų viršininkas. – Bet tai buvo draugiškas konkuravimas. Reikėtų pažymėti, kad Robertas geriau slidinėjo. Nėra ko stebėtis, jis kilęs iš Škliarska Poręba – miestelio kalnuose“.
Robertą Grzywną gerai pažinojo pulkininkas Wieslawas Grzegorzewskis, šiuo metu Nacionalinio saugumo ministerijos Informacijos departamento vadovas, kuris anksčiau daug metų tarnavo Oro pajėgose.
„Robertas buvo vieneriais metais jaunesnis. Susitikome, kai jis mokėsi paskutinėje aviacijos licėjaus klasėje, o aš mokiausi lakūnų aukštojoje mokykloje. Įsteigėme tada roko grupę, kurią pavadinome URES - pagal sudėtingiausią dalyką, dėstomą būsimiems lakūnams, t.y. radijo-elektroniniai lėktuvo įrenginiai. Robertas grojo klavišiniais, aš – vokalistas. Kartu grojome tris metus“, – prisimena pulkininkas W.Grzegorzewski.
Patyrę buvo visi
Katastrofoje prie Smolensko žuvo taip pat trečias pilotas, leitenantas Arturas Karolis Ziętekas.
„31 metų, bet labai ambicingas, visada gerai pasirengęs užduotims“, – prisimena pulkininkas G.Kulakowskis.
2001 m. Arturas baigė Aukštąją oro pajėgų mokyklą. Be tėvo liko du vaikai.
Sudužusiame lėktuve buvo ir borto technikas - 36 metų Andrzejus Michalowskis.
Kaip pažymi jo kolegos, jis lėktuvą pažinojo tiesiog puikiai.
„Jis ilgą laiką aptarnaudavo Tu-154 žemėje, o neseniai pradėjo eiti borto techniko pareigas. Nepaprastai kuklus ir mielas žmogus. Labai mums jo trūksta“, - prisimena kolegos.
„Taip jai pavydėjau“
Vyriausybinio lėktuvo keleivius aptarnavo trys elitinio 36-to pulko stiuardesės. Žavingos merginos, sako lakūnai.
22 metų Natalia Januszko buvo jauniausia katastrofos auka. Mergina mokėsi Žemės ūkio akademijoje trečiame kurse. Mylėjo gyvūnus, kovojo už jų teises.
„Kai į vieną iš mūsų bendrų paskaitų atnešiau balandį, tai tik ji buvo juo susidomėjusi“, – sako Natalios bendramokslis Kamilas.
Su prezidentine pora ji skrido vietoj savo kolegės.
„Natalia labai mylėjo savo darbą. Daug pasakojo apie savo keliones. Aš jai taip pavydėjau“, – pasakoja studentė Justina.
Iš karto po tragedijos Natalios draugas sumontavo filmą su jos nuotraukomis ir patalpino „Youtube“.
Tik per dvi dienas filmą pažiūrėjo daugiau kaip 70 tūkstančių žmonių.
Skraidymas Justynai Moniuszko buvo visas gyvenimas. Liepos mėnesį jai būtų sukakę 25. Mergina kilusi iš Baltstogės, kur lankė aeroklubą. Buvo parašiutininkė. Pirmą kartą šuolį su parašiutu atliko būdama dar paauglė.
„Atėjo pas mus 2004 m. Tada jau savo sąskaitoje turėjo 13 šuolių. Klube šis kiekis išaugo iki 220“, – prisimena Jerzy Plonowskis, aeroklubo parašiutininkų sekcijos vadovas.
Justyna taip pat buvo sklandytuvo pilotė.
Mergina nepasirinko mokslų Baltstogės technologijos universitete, nes čia nebuvo aviacijos fakulteto. Todėl studijavo Energetikos ir aviacijos mechanikos fakultete Varšuvoje.
2006 m. tapo „Mis Varšuvos technologijos universitetas“.
Kartu su Natalia ir Justyna skrido jų labai patyrusi kolegė, 29 metų Barbara Maciejczyk.
„Ji turėjo labai didelę patirtį, todėl dirbo per svarbiausius skrydžius, tame į Smolenską ji buvo stiuardesių viršininkė“, - pasakoja merginos kolegės.
„Šio skrydžio įgula buvo labai draugiška ir turėjusi didelę patirtį, – sako pulkininkas G.Kulakowskis. –Visapusiškai paremdavo vienas kitą. Drąsiai galiu pažymėti, kad jie man buvo autoritetai“.