Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po Šaltojo karo pabaigos,
kurios pagrindinis akcentas buvo Vašingtono ir Maskvos branduolinė
priešprieša, JAV prezidentas Barackas Obama
paskelbė naują etapą, suorganizavęs precedento neturintį 47
šalių viršūnių susitikimą, kuriame iš esmės buvo pradėta
nagrinėti naujoji didžiausia grėsmė.
Tai buvo svarbus pirmasis žingsnis: aukščiausi lyderiai
pripažino, kad itin svarbu sutelkti pastangas ir užtikrinti, kad
medžiagos, iš kurių galima pagaminti branduolinių bombų (plutonis
ir smarkiai prisodrintas uranas), nepatektų į teroristų ir
kontrabandininkų rankas.
Kad šis planas būtų įgyvendintas, būtinas neįprastas ir
sudėtingas bendradarbiavimas tarp daugelio šalių. Tikėtina, jog
valstybėms gali tekti atskleisti kai kurias su branduoliniais
objektais susijusias paslaptis; tarptautiniai inspektoriai gali
išaiškinti vyriausybių nekompetentingumą, o tarptautiniams
patarėjams geli tekti perrašyti kai kurių šalių įstatymus,
siekiant užkirsti kelią neapdairumui branduolinėje srityje.
Reikalinga „nauja mąstysena“, B.Obama sakė susirinkusiems
prezidentams ir premjerams, atkartodamas pranašingus branduolinės
epochos pradžios perspėjimus.
Pirmadienį ir antradienį lyderiai demonstravo norą prisidėti
prie šios iniciatyvos, siūlydami sprendimus arba įsipareigodami
patikimiau saugoti ginklams tinkamas branduolines medžiagas bei
technologijas.
Egiptas paskelbė priėmęs naują įstatymą, pagal kurį
branduolinių medžiagų ir technologijų kontrabanda laikoma
baudžiamuoju nusikaltimu, o Malaizija, pagarsėjusi kaip svarbi
branduolinių technologijų tranzito stotis, sugriežtino eksporto
kontrolės įstatymą.
Tuo tarpu Ukraina, Meksika ir kitos šalys įsipareigojo perduoti
kitoms šalims savo smarkiai prisodrinto urano atsargas.
Lyderių galutiniame komunikate buvo išreikštas pritarimas
B.Obamos raginimui per ketverius metus užtikrinti visų
pažeidžiamų branduolinių medžiagų saugumą.
Ekspertai sako, jog tai įvykdyti bus sunku, nes pasaulis dar
tiksliai neįvertino, kiek tokių medžiagų turima, kur jos saugomos
ir kuri jų dalis yra „pažeidžiama“.
Skiliosios medžiagos pasklidusios įvairiose pasaulio vietose,
netgi labai neįprastose, tokiose kaip Rusijos atominių ledlaužių
ir JAV povandeninių atomlaivių reaktoriai, universitetų tyrimų
reaktoriais, Japonijos branduolinės energetikos saugyklos. Šimtai
tonų tokių medžiagų sukaupta JAV ir Rusijoje dislokuotose arba
nebenaudojamose branduolinėse kovinėse galvutėse.
Ekspertai šių medžiagų kiekį gali vertinti tik apytikriai:
autoritetinga Tarptautinė radioaktyviųjų medžiagų taryba pernai
paskelbė, kad pasaulyje sukaupta 1,3-1,9 tūkst. tonų ginklams
tinkamo urano, kurio vos kelių kilogramų pakaktų bombai, galinčiai
sulyginti su žeme ištisą miestą.
Didžioji dalis šių pavojingų atsargų buvo sukaupta Šaltojo
karo metais, kai JAV ir Sovietų Sąjunga lenktyniavo viena su kita,
gamindamos ir išgaudamos šiuos retus sunkiuosius metalus, kai kada
netgi aprūpindavo jais savo sąjungininkų tyrimų reaktorius.
Nuslopus Šaltojo karo nesantaikai, jos branduolinis paveldas
išliko. Mūsų laikais pasaulis mažiau suka galvą dėl galimo
supervalstybių sukelto Armagedono, tačiau didesnį nerimą menkai
slepiamos „al Qaeda“ ir kitų teroristų grupuočių pastangos įgyti
branduolinių ginklų.
Kol kas neturima jokių įrodymų, kad kuri nors iš jų
priartėjo prie galimybės gauti arba pasigaminti pražūtingų
atominių užtaisų. Tačiau analitikai pabrėžia, kad pasaulis taip
pat nieko nežinojo apie planuojamas 2000 metų rugsėjo 11 dienos
atakas prieš Jungtines Valstijas, kol nesulaukė „al Qaeda“ smūgio.
„Kokiu patikimumu žvalgybos bendruomenė gali atsakyti į šį
klausimą (apie teroristų branduolinius pajėgumus)? - klausia buvęs
JAV ambasadorius Robertas Gallucci, branduolinio
ginklo neplatinimo derybų veteranas. - Iš tiesą mes nieko labai
tikra nežinome“.
Kalbant apie branduolinių medžiagų kontrabandą, Tarptautinei
atominės energetikos agentūrai (TATENA) nuo praeito dešimtmečio
pradžios žinomos apie dvi dešimtys incidentų, susijusių su
plutoniu arba smarkiai prisotintu uranu. Kita vertus, tarptautinei
bendruomenei žinoma toli gražu ne viskas.
Pasak ekspertų, reikalingos platesnės ir labiau
įpareigojančios sutartys bei kiti susitarimai dėl radioaktyviųjų
medžiagų surinkimo ir utilizavimo, jų gamybos sustabdymo,
dalijimosi informacija, nacionalinių įstatymų sugriežtinimo, o
turtingosios šalys turi skirti daugiau lėšų skurdžioms, kad šios
galėtų sustiprinti sienų apsaugą ir kontroliuoti neteisėtą
prekybą.
Stipresnė TATENA ir galbūt naujos nuolatinės priežiūros
institucijos turėtų aktyviau reikalauti visuotinės ginklams
tinkamų radioaktyviųjų medžiagų apskaitos - netgi JAV ir Rusijos
rezerviniuose arsenaluose, kuriuose šiuo metu niekam neleidžiama
lankytis.
Dėl šių priežasčių JAV prezidentas pabrėžė Vašingtone
susirinkusiems lyderiams, kad nauji iššūkiai reikalauja „naujos
mąstysenos“.
B.Obama savo teiginius parėmė genijaus, kuris iki gyvenimo
pabaigos apgailestavo dėl savo vaidmens kuriant branduolinę epochą,
mintimis.
„Mes dreifuojame su niekuo nepalyginamos katastrofos link, - JAV
lyderis citavo Alberto Einsteino žodžius. -
Mums reikės iš esmės naujos mąstysenos, kad žmonija išliktų“.