Tuo tarpu Jungtinių Valstijų vadovas Barackas Obama pranešė, jog atvyks į Krokuvoje vyksiančias prezidento Lecho Kaczynskio ir jo sutuoktinės Marios laidotuves.
Šimtai gedinčiųjų, daugelis kurių negalėjo suvaldyti
ašarų, nuo antradienio popietės ėmė plūsti į rūmus sostinės
centre, norėdami atsisveikinti su čia pašarvotais prezidentu ir
pirmąja ponia.
Greitai prie prezidentūros nutįso daugiau nei kilometro ilgio
žmonių eilė.
Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo šeštadienį tvyrant
tirštam rūkui mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko
miesto oro uoste.
Tyrėjai mano, kad Lenkijos vadovo ir dar 95 žmonių gyvybes
nusinešusi katastrofa galėjo įvykti dėl įgulos klaidos.
„Lauksime tiek, kiek reikės“, - sakė eilėje kartu su drauge
lūkuriavusi pensininkė Alicja Marszalek.
„Norime atiduoti jiems pagarbą, nes jie buvo nuostabūs žmonės.
Jis buvo kuklus žmogus, puikiai išsilavinęs, inteligentiškas ir
malonus“, - sakė moteris.
Vėliau trečiadienį į Lenkiją turėtų būti parskraidinti dar
30-ies katastrofos aukų palaikai.
Antradienį vėlai vakare prie prezidentūros nusidriekus daugiau
nei kilometro ilgio eilei, vienas kanceliarijos darbuotojas pranešė,
kad rūmai gedintiems žmonėms bus atviri per naktį.
„Visi norėjome atiduoti paskutinę pagarbą. Lūkuriuojame čia jau keturias valandas ir turėsime dar kažkiek laiko laukti, bet verta“, - naujienų agentūrai AFP sakė 46 metų stalius Boguslawas
Siertienas, atėjęs prie prezidentūros su septyniais savo šeimos nariais.
Stilingų XVII amžiaus Radvilų rūmų, kuri dabar yra Lenkijos
prezidento rezidencija, prieigas žmonės nuklojo glėbiais gėlų,
daugiausia raudonos ir baltos spalvų tulpėmis, gvazdikais ir
gelsvais narcizais.
Didelėje teritorijoje aplink prezidentūrą grindinio trinkelės
padengtos dešimčių tūkstančių sudegusių žvakių, kurias paliko
gedėtojai, vašku.
Vašingtone Baltieji rūmai paskelbė, kad prezidentas B.Obama
vyks į Lenkiją dalyvauti L.Kaczynskio laidotuvėse.
Manoma, kad atiduoti paskutinę pagarbą Lenkijos vadovui, be
kitų lyderių, atvyks ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas,
Prancūzijos vadovas, taip pat Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas pranešė, kad laidotuvių ceremonija prasidės sekmadienį 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku istorinėje Krokuvos Vavelio katedroje, kur nuo XIV amžiaus buvo laidojami Lenkijos valdovai.
Čia taip pat palaidoti maršalas Jozefas Pilsudskis bei Lenkijos vyriausybei tremtyje per Antrąjį pasaulinį
karą vadovavęs generolas Wladyslawas Sikorskis, žuvęs per iki šiol galutinai neišaiškintą lėktuvo
katastrofą prie Gibraltaro.
L.Kaczynskio žūtis sukrėtė ir suvienijo lenkus, tačiau ne
visa visuomenė palankiai sutiko jo artimųjų sprendimą laidoti jį
Vavelyje.
Antradienį vakare keli šimtai šiuo sprendimu nepatenkintų
žmonių susirinko prie Krokuvos arkivyskupijos centro ir laikė
iškėlę plakatus su užrašais: "Ar jis išties vertas karalių?"
bei „Tik ne Vavelyje“.
Nors konservatyvių pažiūrų nacionalistas L.Kaczynskis,
valstybės vadovu tapęs 2005 metais, Lenkijoje ir kitose Europos
šalyse buvo prieštaringai vertinama politinė figūra, jo žūtis
nepaliko abejingų ir suvienijo skirtingų politinių įsitikinimų
žmones.
Lenkų įstatymų leidėjai posėdyje pagerbė prezidento ir
aštuoniolikos drauge su juo katastrofoje žuvusių parlamentarų
atminimą. Posėdžių salėje tuščios jų vietos buvo papuoštos
gėlėmis ir įrėmintomis jų nuotraukomis.
Per posėdį buvo perskaityti žuvusiųjų vardai. Senato
pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, kuriam
sunkiai sekėsi tramdyti sielvartą, pareiškė, kad ši katastrofa
„yra didžiausia Lenkijos tragedija per visą pokario istoriją“.
Buvęs Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, kuris po nelaimės laikinai perėmė valstybės vadovo
įgaliojimus, sakė, kad trečiadienį gali paskirti prezidento
rinkimų datą, tačiau kol kas tai oficialiai nepatvirtinta.
20-metis studentas Mateuszas Paczekas, kuris
atiduoti paskutinės pagarbos prezidentui ir jo žmonai kartu su
keturiais draugais atvyko iš šalies pietuose esančio Kelcų miesto,
antradienį stovėdamas laukiančiųjų eilėje prie prezidentūros
svarstė, dėl ko galėjo įvykti tragiška lėktuvo katastrofa.
„Akivaizdu, jog nebuvo pasimokyta iš orlaivio katastrofos, per
kurią žuvo tiek daug pilotų“, - sakė vaikinas, turėdamas galvoje
2008 metų sausį įvykusią nelaimę, kai sudužus kariniam
transporto lėktuvui, žuvo 20 juo skridusių Lenkijos oro pajėgų
kariškių.
Rusijos tyrėjai, kurie jau anksčiau nurodė, kad Lenkijos
prezidento lėktuvo katastrofa nebuvo susijusi su techninėmis
problemomis, atlikę pirminį „juodųjų dėžių“ tyrimą nustatė,
kad prieš sudūžtant orlaivyje nebuvo nei sprogimo, nei gaisro.
Jie taip pat sako, jog lėktuvo pilotai buvo aiškiai įspėti
apie nepalankias oro sąlygas.
Lenkų žiniasklaida spėliojo, jog galbūt L.Kaczynskis ar drauge
su juo skridę kariuomenės vadai nurodė įgulai tupdyti lėktuvą
nepaisant skrydžių dispečerių įspėjimų.
Pilotas dispečerių buvo įspėtas apie blogas oro sąlygas
Smolenske ir jam buvo patarta leistis kitame oro uoste, tačiau tokiu
atveju lenkų delegacija būtų pavėlavusi į Katynės žudynių
70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją.
Lėktuvą pilotavo 36 metų kapitonas Arkadiuszas Protasiukas. Antrasis pilotas buvo 36 metų najoras
Robertas Grzywna.
Varšuvos gyventoja 43 metų Joanna Kaczmarek stebėjosi, kaip buvo leista tokiam gausiam įtakingiausių šalies
politikos ir visuomenės veikėjų būriui skristi tuo pačiu senu
rusišku lėktuvu.
„Kodėl jie visi sulipo į tą skrendantį karstą?“ - klausė ji.