Kažkada paklausiau vienos iš ministerijų departamento direktoriaus, ar jis nesijaučia įžeistas, kad nauja vyriausybė perkėlė jį į kitą, mažiau pastebimą postą. Buvau nustebinta jo atsakymo: „Ne. Kiekvienas ministras turėtų būti apsuptas žmonėmis, kuriais jis visiškai pasitiki, žino jų galimybes ir yra tikras dėl gero bendradarbiavimo. Tai gerų ryšių tarp ministro ir pavaldinių, o to pasekmėje – gero įstaigos funkcionavimo sąlyga. Tas artimiausias valdininkas teikia šefui daugelį dokumentų pasirašyti. Ne visus ministras gali įvertinti, tad privalo turėti žmogų, kurio kompetencija pasitiki“.
Šie valdininko-praktiko paaiškinimai man atrodo labai svarbūs. Paskirtas vadovauti Prezidento kanceliarijai Jacekas Michalowskis yra ne politinio pasitikėjimo valdininkas, nebijantis sunkaus darbo, ne politikas, kuriam pasisekė „nučiupti“ gerą postą.
Generolo Stanislawo Koziejaus paskyrimas Nacionalinio saugumo biuro vadovu buvo nusilenkimas opozicijai, nes S.Koziejus buvo Lenkijos gynybos viceministras būtent Kacczynskių partijos „Teisės ir teisingumo“ vyriausybėje.
Šie postai turėtų būti užimti jau dabar, nes valstybė privalo funkcionuoti. Nacionalinio saugumo biuras atlieka svarbų vaidmenį, nes prezidentas yra vienu metu ir kariuomenės vadas.
Tai nėra kadencijos postai, nėra nominacijos, apie kurias „post factum“ sužinotų naujas prezidentas išrinktas pirmalaikiuose rinkimuose. Abu asmenys gali būti atšaukti bet kuriuo metu.
Tačiau Seimo maršalka Komorowskis turėtų būti santūrus priimdamas kitus sprendimus, kurių pasekmės gali būti lemtingos ilgesniam laikui. Kalbama apie ginčytinų įstatymų pasirašymą ar kandidato į Nacionalinio banko pirmininko postą įvardijimą. Būtent prezidentas siūlo centrinio banko vadovo kandidatūrą, o Seimas jai pritaria arba ne.
Kol kas Komorowskis pripažino, kad nėra reikalo skirti Nacionalinio banko pirmininką naujai kadencijai, nes Pinigų politikos taryba priėmė sprendimą, jog pavaduotojas perima visas banko pirmininko pareigas, tarp jų ir tarybos pirmininko. Vis dėlto manau, kad tai bus teisininkų diskusijų objektas. Gal kažkas bandys pakeisti tarybos sprendimus, perspėja skeptikai. Todėl pataria neatidėliojant paskirti centrinio banko vadovą.
Negalima nepaisyti šių nuomonių. Komorowskis atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Jei jis nepaskirs kandidato, gali sulaukti priekaištų, kad neužkirto kelio svarbios institucijos paralyžiui. Šiuo metu Pinigų politikos taryba ir Nacionalinis bankas privalo parengti centrinio banko balansą, kuriame turėtų nurodyti banko pelną perduodamą į biudžetą. Dėl to jau vyko audringas ginčas.
Jeigu Komorowskis įvardys kandidatą, jis gali būti įtariamas tuo, kad pasilaikė gerą naują postą savo partijai „Piliečių platforma“. Mat sprendimo dėl centrinio banko pirmininko paskyrimo jau negalės pakeisti naujasis prezidentas.
Ką daryti?
Mano galva, Seimo maršalka turėtų pasirinkti asmenį tinkantį visoms pagrindinėms jėgoms Seime. Jei jis nesugebės pateikti tokios kandidatūros, turėtų palikti šį sprendimą būsimajam prezidentui.
Panašiai Seimo maršalka turėtų elgtis pasirašydamas įstatymus. Priimti tik šiuos sprendimus, kuriuos reikia priimti Konstitucijos nurodytais terminais. Kitus reikėtų atidėti iki prezidento rinkimų pabaigos.
Bet tai ne viskas. Vyriausybės dauguma ir naujasis prezidentas privalo laikytis principo, kad kandidatams į Nacionalinio banko pirmininko postą, Tautinės atminties instituto vadovybę ir Pilietinių teisių apsaugos komisaro postą pritartų ir opozicija.