Iš Vilniaus išskrido du lėktuvai, padėtis Europos oro uostuose negerės ir šeštadienį (papildyta 23 val., nuotraukos, 3 video)

Žiūrėkite reportažą.Vakare buvo atšauktas antrasis Rusijos oro linijų skrydis į Maskvą - jis buvo planuotas 18 val. 20 min. Pirmasis lėktuvas pakilo 15 val. 15 min.

Visi kiti skrydžiai - atšaukti, BNS patvirtino Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Vilniaus oro uostas, remdamasis „Oro navigacijos“ raštu, praneša, kad skrydžiai virš Lietuvos negalimi iki šeštadienio 6 val. ryto.

Pasak G.Vasiliauskaitės, rusiški lėktuvai skrenda žemiau nei kiti, todėl jie nepasiekia iš Islandijos slenkančių vulkaninių dulkių debesų.

Lietuvos oro erdvė, kurią iš dalies dengia vulkaninių dulkių debesis iš Islandijos ugnikalnio, formaliai jau nebėra uždaryta. „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius BNS sakė, jog tai suteikia daugiau erdvės lėktuvų pilotams patiems priimti sprendimus.

A.Raščiaus teigimu, orlaiviai gali skristi pietų ir rytų kryptimis - aplenkdami dulkių debesį ir į tuos oro uostus, kurie veikia.

Išsiveržęs Islandijos ugnikalnis ir jo skleidžiami pelenų debesys penktadienį paralyžiavo ne tik Lietuvos, bet ir visų šiaurės ir vakarų Europos oro uostų darbą.

Dėl vulkaninių pelenų debesies ketvirtadienį ir penktadienį uždaryti Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Nyderlandų,Belgijos, Šiaurės Suomijos, Švedijos, Danijos, Belgijos bei Prancūzijos oro uostai.

Europos skrydžių saugumo organizacija "Eurocontrol" prognozuoja, kad padėtis Europos oro uostuose negerės ir šeštadienį. Ekspertų teigimu, pelenų debesis virš Europos toliau plis ir apims gerokai didesnes teritorijas nei penktadienį. "Padėties pagerėjimo nematyti", - sakė "Eurocontrol" oro erdvės stebėjimo skyriaus vadovas Brianas Flynnas.

Iš Islandijos gauti duomenys rodo, kad ugnikalnis artimiausiu metu vėl spjaudysis pelenais.

Europoje paprastai kasdien pakyla ir nusileidžia 28 tūkst. lėktuvų. Manoma, kad penktadienį orlaiviai kils ir leisis tik 11 tūkst. kartų.

Pirmadienį planuojama nacionalinių skrydžių saugumo tarnybų, Europos Komisijos ir ekspertų telefoninė konferencija, kurioje bus tariamasi dėl tolesnių veiksmų.

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla netrykšta optimizmu: "Nenoriu niūriai prognozuoti, bet laukia bloga savaitė". K.Auryla seka Europos aviacijos agentūros "Eurocontrol“ informaciją.

Agentūros ekspertai nieko Rytų Europai nieko gera nežada. Anot K.Aurylos, ugnikalnio pelenų debesys skrydžius trikdys iki balandžio 22 dienos. "Pelenų debesų storis siekia apie 4 kilometrus. Debesys nusidriekė nuo 4,5 iki 9 kilometrų aukštyje. Būtent tokiame aukštyje vyksta pačių populiariausių skrydžių maršrutai", - dėsto Civilinės aviacijos administracijos direktorius. Pasak jo, uždaryti ne patys oro uostai - tiesiog nėra galimybių iš saugiai nusileisti į oro uostus. Žiūrėkite reportažą iš Vilniaus.

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla Lietuvos televiziją informavo, kad dabar analizuojama situacija dėl skrydžių į Lietuvą ir iš jos.

Žiūrėkite reportažą apie Europos oro uostų darbą. „Kada bus atidaryta oro erdvė priklausys atlikus kruopščią analizę, tai daro Hidrometereologijos tarnyba pasinaudodama palydovinio stebėjimo duomenimis ir vulkaninės kilmės pelenų srautų judėjimu. Informacija apie tai atnaujinama kas tris valandas“, - sakė K.Auryla. Anot jo, pelenų sluoksnis kybo 6-11 kilometrų aukštyje. Iš žemės jo visiškai nesimato.

"Oro uostuose oro sąlygos puikios, tačiau skristi negalima. Pelenai gali pakenkti lėktuvams. Rizikuoti negalima", - sakė K.Auryla.

Pasak pareigūno, kol kas yra uždaryta oro erdvė šiaurės ir vakarų Europoje. Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė „Skyways“, iš Kopenhagos - SAS, o iš Briuselio „Brussels Airlines“.

Atitinkamai „Chech Airlines“, LOT, SAS, „airBaltic“ ir „Skyways“ neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Kaip pranešė lenkų radijas, skrydžiai virš Lenkijos nevyks nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro.

Lietuva - ant pelenų slinkimo tako

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė sakė, kad vulkaninių pelenų srautų judėjimo prognozavimu užsiima specialūs centrai.

"Didžiojoje Britanijoje esančio tokio centro prognozėmis, pelenai iš Lietuvos teritorijos turėtų pasitraukti šeštadienio pavakarę. Tačiau, jei Islandijos vulkanas toliau spjaudys pelenus, jų debesys virš Lietuvos gali kyboti ir iki kitos savaitės vidurio.

Esame ant jo slinkimo tako", - sakė V.Ralienė.

Sveikatai nekenkia

Sveikatos ministerija informuoja, kad vulkaniniai pelenai žmonių sveikatai grėsmės nekelia.

Specialistų teigimu, vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl sveikatos sutrikdyti negali. 

Britų Sveikatos apsaugos agentūros ekspertai sako, kad jei pradėtų lyti, pelenai nukristų ant žemės, bet dalelės esą pernelyg mažos, kad pakenktų žmonių sveikatai.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Vulkaniniai pelenai - tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano.

Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.