„Milžiniškas Islandijos ugnikalnio išsiveržimas gali
sulėtinti temperatūros augimą 2-3 metams, tačiau tai nesumažins
dėl žmonių veiklos atsirandančios anglies dioksido koncentracijos
atmosferoje“, - penktadienį paskelbtame WWF pranešime cituojami šie
A.Kokorino žodžiai.
Ekspertas mano, kad dėl išsiveržusio ugnikalnio ir sustojusios
augti temperatūros po poros metų mūsų laukia staigus atšilimas.
Pasak jo, kai kurie ekspertai mano, kad klimatas šyla tik todėl,
kad pastaraisiais dešimtmečiais neįvyko didelių ugnikalnių
išsiveržimų. 1815 metais Indonezijoje išsiveržęs Tamboro
ugnikalnis vidutinę temperatūrą pasaulyje sumažino 3 laipsniais.
„Remdamiesi šiais faktais, daugelis mano, kad pasaulio klimato
atšilimas - laikinas reiškinys, kol nepabus koks „vezuvijus“, -
pažymėjo A.Kokorinas.
Pasak jo, klimato pokyčiai, kuriuos įtakoja ugnikalnių
išsiveržimai, nėra ilgalaikiai. Ugnikalnių išsiveržimas veikia
klimatą nuo 3 iki 5 metų, paaiškino ekspertas.
Pasak jo, kad išsiveržęs ugnikalnis Islandijoje gali pasaulio
temperatūrą vidutiniškai sumažinti 0,2-0,3 laipsniais pagal
Celsijų, tačiau ne ilgiau kaip 2-3 metams.
Islandijos pietuose esantis ugnikalnis ėmė veržtis balandžio
14 dieną. 200 km į pietryčius nuo Reikjaviko esantis ugnikalnis
snaudė beveik 200 metų - nuo XIX amžiaus 3-ojo dešimtmečio. Jis
atgijo 2010 metų kovo 21 dieną.
