A.Bumblauskas: „Kur laidoti L.Kaczynskį - ne asmenų ir giminių, o valstybinis reikalas“

Ketinimai per lėktuvo katastrofą prie Smolensko žuvusį Lenkijos prezidentą L.Kaczynskį laidoti Vavelio katedroje Krokuvoje sukėlė nemažai protestų.

Vertindamas, kur derėtų laidoti Lenkijos vadovą, istorikas A.Bumblauskas siūlo atsiriboti nuo artimųjų pageidavimų. Žiniasklaidoje teigta, kad L.Kaczynskis pagrindiniame Lenkijos panteone - Vavelyje - laidojamas artimųjų noru.

"Tiesą sakant, nežinau, ar čia turėtų būti artimųjų valia tokiais atvejais, ir man atrodo, vienas iš priekaištų čia ir buvo tam, kad čia - ne giminių reikalas. Pats L.Kaczynskis su žmona ir Vavelis yra jau nebe asmenų ir giminių reikalas, tai yra valstybinis reikalas. Su tokia argumentacija sutinku. Bet manęs tie argumentai, kad nereikėtų, nedera L.Kaczynskiui būti Vavelyje, nelabai įtikina", - sekmadienį "Lietuvos ryto" televizijai sakė istorikas.

A.Bumblauskas priminė, kad karaliai Vavelio katedroje nebelaidojami nuo Trečiojo abiejų tautų respublikos padalijimo, o diskusijos, ką reikia, o ko nereikia laidoti Vavelyje, buvo kilusios ir XIX bei XX amžiuje. Abejota, ar Vavelyje verta laidoti Juzefą Pilsudskį, Stanislovą Augustą Poniatovskį. Lenkijoje garsius žmones galima laidoti ir Varšuvos katedroje, kapinėse, panašiose į Lietuvoje esančias Antakalnio, ar statomoje didžiulėje bažnyčioje prie Vyslos, priminė istorikas.

"Dėl tragiškos L.Kaczynskio žūties turbūt visi pripažįsta, ko per visą 20 amžiaus antrąją pusę nėra buvę, - jie žuvo ne ekskursijoje, mirė ne savo mirtimi, o kaip liaudis sako "tarnyboje". Ir ne bet kokioje tarnyboje, o atlikdami vieną aukščiausių, misionieriškų uždavinių - vykdami į Katynę", - kalbėjo jis.

Istoriko teigimu, L.Kaczynskio laidojimas Vavelyje yra ne vien tik jo, bet ir visų praėjusią savaitę prie Smolensko įvykusios aviakatastrofos ir prieš 70 metų nužudytų aukų pagerbimas.

Kriptoje po Sidabrinių varpų bokštu Vavelio karališkosios pilies katedroje Krokuvoje sekmadienį bus palaidoti Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir jo žmona Maria.

Šalia sarkofago turėtų būti lenta su visų aviacijos katastrofos prie Smolensko aukų sąrašu. Bet ji bus atidengta ne anksčiau kaip šių metų birželio 18 dieną.

Virš Lenkijos pietinio miesto Krokuvos ant kalvos iškilusi karališkoji Vavelio pilis sekmadienį taps šios šalies prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios amžinojo poilsio vieta.

Vavelio pilies komplekso centre stūksančios katedros kriptose palaidota daug iškilių Lenkijos žmonių - monarchai, viena šventoji, nepriklausomybės kovų didvyriai ir nacionaliniai poetai.

Šv.Stanislovo ir Vaclovo bazilika yra pagrindinė Krokuvos vyskupijos bažnyčia ir viena svarbiausių šventovių Lenkijoje, kurios dauguma gyventojų yra katalikai. Šiai katedrai anksčiau vadovavo velionis arkivyskupas Karolis Wojtyla, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu Pauliumi II.

XIV amžiuje pastatyta gotikinė katedra pakeitė XI šimtmečio statinį, kuris sudegė 1305 metais.

Vavelio pilis buvo Lenkijos karalių rezidencija, o jos katedroje įrengti šių valdovų kapai.

Tarp jų ilsisi XIV amžiaus pabaigos karalienė Jadvyga, tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir vėlesnio Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona. 1997 metais Jonas Paulius II karalienę Jadvyga paskelbė šventąja.

1596 metais Lenkijos sostinė buvo perkelta į Varšuvą, tačiau Vavelio katedra išliko svarbiu religiniu ir nacionaliniu centru, o XVI amžiuje buvo gausiai išpuošta.

Šioje katedroje taip pat palaidotas Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karalius Jonas III Sobieskis, kuriam priklausančios valdos buvo daug didesnės už dabartinę Lenkijos teritoriją ir kuris 1683 metais sutriuškino įsiveržusią turkų armiją netoli Vienos vykusiame Chotino mūšyje.

Lenkijos monarchija žlugo XVIII šimtmečio pabaigoje, kai nusilpusią valstybę pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija.

Krokuva išlaikė dalinę autonomiją iki XIX amžiaus pabaigos, kai ją aneksavo Austrijos-Vengrijos imperija. Tačiau jos valdymas buvo palyginti švelnus, todėl lenkai savo tautos didvyrius galėjo laidoti Vavelio katedroje, tapusioje nacionaliniu panteonu.

Tado Kosčiuškos, kuris kovėsi Amerikos revoliucijos kovose 1776-1783 metais, o 1794 metais vadovavo nesėkmingam sukilimui prieš Rusiją ir Prūsiją, palaikai buvo perkelti į Vavelį po jo mirties Šveicarijoje 1817 metais.

Vavelio katedros požemiuose taip pat palaidoti Lenkijos XIX amžiaus poetai romantikai Adomas Mickevičius ir Juliuszas Slowackis.

L.Kaczynskis ir jo žmona atguls šalia maršalo Jozefo Pilsudskio, padėjusio atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir mirusio 1935-aisiais.

Šioje katedroje taip pat saugomi generolo Wladyslawo Sikorskio (Vladyslavo Sikorskio), kuris Antrojo pasaulinio karo metais vadovavo Londone veikusiai Lenkijos vyriausybei tremtyje, palaikai.

W.Sikorskis žuvo per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais ir buvo palaidotas Didžiojoje Britanijoje. Jo palaikai buvo grąžinti į tėvynę 1993 metais, žlugus komunistiniam Lenkijos režimui.