Lenkijos pirmoji pora atgulė į Vavelio rūmų kriptą (papildyta 21 val. 36 min., nuotraukos, 5 video)

Sekmadienį Krokuvos Šv. Marijos bažnyčioje aukotos gedulo mišios už Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir jo žmoną Marią. Į bažnyčią įžengusi Dalia Grybauskaitė užėmė vietą klauptuose greta Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo.  

"Tragiškos netekties akivaizdoje Lietuva gedi kartu su visa lenkų tauta. Lenkija neteko didžio žmogaus, o Lietuva - gero ir nuoširdaus draugo. Lenkijos prezidento ir jį lydinčių žmonių žūtis yra didžiulis praradimas ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai", - pabrėžė prezidentė D.Grybauskaitė.

Žiūrėkite vaizdus iš Krokuvos. Žiūrėkite, kaip su Lenkijos vadovu atsisveikino Lietuvos prezidentė.

Valstybės vadovė pažymėjo, jog dar prieš 600 metų lietuvių ir lenkų tautos buvo artimiausios kaimynės - ši dviejų tautų sąjunga, bendra pergalė Žalgirio mūšyje turėjo didžiulės reikšmės visai Europai.

Pasak prezidentės, lietuvius su lenkais sieja ne tik bendra istorija, bet ir ateitis laisvoje ir demokratiškoje Europoje.

"Esu tvirtai įsitikinusi, kad prezidento Lecho Kaczynskio idėjos ir nuveikti darbai niekada nebus pamiršti, o bendros iniciatyvos vykdant visam regionui ir Europos Sąjungai svarbius projektus dar labiau pasitarnaus stiprinant strateginę mūsų šalių partnerystę", - akcentavo prezidentė D.Grybauskaitė.

Savo ir visų Lietuvos žmonių vardu šalies vadovė pareiškė gilią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir visai lenkų tautai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Per mišias Krokuvos Dievo Motinos šventovėje buvo sakomi maldavimai įvairiomis kalbomis, tarp jų buvo ir toks: „Pasimelskime už rusų ir lenkų tautas, kad jos su Dievo pagalba palaikytų susitaikymo dialogą, pagrįstą tiesa, tarpusavio pagarba ir rūpinimusi kiekvienos tautos gerove“.

Šis maldavimas buvo pasakytas ir rusų kalba. Pirmosios poros palaikai vėliau buvo užkelti ant patrankų lafetų ir apie pusantro kilometro vežami laidotuvių procesijoje per vaizdingą Renesanso laikų senamiestį į Karališkosios Vavelio pilies kompleksą ir jame esančią prieš tūkstantmetį pastatytą katedrą.

Susirinkę žmonės plojo, mėtė gėles, mojavo Lenkijos vėliavomis ir skandavo „Lechai Kaczynski! Dėkojame tau!“, kai velionio prezidento ir jo žmonos palaikai buvo lėtai vežami Krokuvos gatvėmis.

„Tai nepaprasta akimirka. Lenkai turi čia būti“, - sakė Jaslo miesto merė Maria Kurowska, stovėjusi tarp kitų gedinčių.

Krokuvos gatvėse susirinkę žmonės sakė, jog daugelio užsienio delegacijų neatvykimas nesumažino šios dienos iškilmingumo.

„Atrodo, tarsi būtų įsikišusi aukštesnė jėga, tačiau mūsų niekas negali sulaikyti“, - sakė 28 metų Anna Zajac, atvažiavusi su savo vyru ir dviem vaikais iš vienos Krokuvos priemiesčio.

Gedulingos ceremonijos metu 20 vienuolių skambino didžiausiu šalyje Vavelio katedros Žygimanto varpu. Šiuo puspenkto metro aukščio ir 12 tonų sveriančiu varpu, nulietu 1521 metais, būdavo skambinama tik per Lenkijos karalių karūnavimo ir laidojimo iškilmes.

Prezidentas L.Kaczynskis, kurio konservatyvi nacionalistinė politika dažnai būdavo vertinama prieštaringai, ir jo žmona atgulė gelsvo Turkijos alebastro sarkofage, įrengtame vienoje katedros kriptoje, kurioje taip pat yra palaidotas Lenkijos nepriklausomybę padėjęs sugrąžinti maršalas Jozefas Pilsudskis. Po sekmadienį vyksiančių ceremonijų šią kriptą galės aplankyti visi gedintys.

Gedintys žmonės iš anksto plūdo į Krokuvą, ketindami dalyvauti sekmadienį vyksiančiose pirmosios poros laidotuvėse.

„Jaučiau pareigą atvykti, tai sąžinės reikalas. Turiu ten būti“, - sakė 36 metų prekiautoja Malgorzata Piszczkiewicz-Sroka. „Mano šeima kovojo su komunizmu, aktyviai dalyvavo „Solidarume“, kaip ir prezidentas tuo metu“, - pridūrė ji, kalbėdama apie demokratinį judėjimą, kuris padėjo nuversti Lenkijos komunistinį režimą 1989 metais.

Sekmadienio popietę bažnyčioje susirinko prezidento ir jo žmonos artimieji, Lenkijos valdžios institucijų ir Krokuvos administracijos atstovai, užsienio delegacijų nariai ir dvasininkai. Prie įėjimo į maldos namus priešais Lecho ir Marios Kaczynskių nuotraukas dega atmimino žvakės.

Turgaus aikštėje priešais Šv.Marijos bažnyčią susirinko daugiau kaip 30 tūkstančių Krokuvos gyventojų ir atvykusiųjų, kurie nori pagerbti savo prezidento ir jo žmonos atminimą. Virš minios plevėsuoja Lenkijos nacionalinės vėliavos, skamba gedulinga muzika.

Gedulo ceremonija truko iki 16 valandos vietos laiku (17 valandos Lietuvos laiku).

V.Adamkus neatvyko

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Krokuvą, kur dalyvaus praėjusią savaitę Smolenske lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvusių Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos, pirmosios šalies ponios Marios Kaczynskos laidotuvėse, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos prezidentė į Krokuvą važiavo automobiliu.

Iš Vilniaus iki Krokuvos, kaip pažymima lenkų tinklalapyje fakt.pl., yra 762 kilometrai.

Žiūrėkite, ką kalba laidotuvių dalyviai, kaip sutinkamas prezidento karstas, kaip Lenkija rengiasi rinkimams.

Prezidentė D.Grybauskaitė ne skristi, o keliauti automobiliu nusprendė dėl Islandijos ugnikalnio vulkaninių pelenų debesies, užklojusio visą Europą.

Dėl sulaikytų skrydžių virš Europos erdvės laidotuvių iškilmėse nedalyvaus prezidentas Valdas Adamkus, kuris lankosi JAV.

Lėktuvais Lenkiją pasiekė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius.

Daugelis pasaulio lyderių paskelbė negalėsiantys atvykti į vėliau sekmadienį vyksiančias L.Kaczynskio, kuris praeitą savaitę žuvo per lėktuvo katastrofą, laidotuves, nes vieno Islandijos ugnikalnio išmesti pelenai sukėlė chaosą didelės Europos dalies oro susiekime.

„Prezidento lėktuvas išskrido į Krokuvą“, - V.Janukovyčiaus atstovas spaudai sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

Anksčiau Ukrainos tarptautinės oro linijos pranešė, kad tarptautiniai skrydžiai iš Kijevo bus atnaujinti nuo sekmadienio 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku.

Kitos Ukrainos oro bendrovės taip pat nurodė atnaujinsiančios vietinius skrydžius iš kitų šalies miestų.

Kriptoje po Sidabrinių varpų bokštu Vavelio karališkosios pilies katedroje Krokuvoje sekmadienį palaidoti Lenkijos prezidentas ir jo žmona.

Jų sarkofagas, pagamintas iš akmens, vadinamo medaus oniksu, stovi netoli Jozefo Pilsudskio sarkofago. Akmuo sarkofagui buvo operatyviai atvežtas į Lenkiją iš Rytų Turkijos.

Medaus oniksas ypatingas tuo, kad praleidžia saulės spindulius. Sarkofagas yra 238 centimetrų ilgio, 154 centimetrų pločio ir 60 centimetrų aukščio. Viršutinėje plokštėje, sveriančioje 400 kilogramų, - kryžiaus atvaizdas.

Čia taip pat bronzinėmis raidėmis užrašyta "Lech Aleksander Kaczynski" ir "Maria Helena Kaczynska". Sarkofago montavimo darbai prasidėjo ketvirtadienį ir baigėsi šeštadienį. Sarkofagą suprojektavo dailininkė Marta Witoslawska. Darbą atliko skulptorius Janas Siuta.

Sarkofagą montavo 30 žmonių.

Sunkiausia buvo įnešti į karališkąją kriptą sunkias onikso plokštes.

Šalia sarkofago turėtų būti lenta su visų aviacijos katastrofos prie Smolensko aukų sąrašu. Bet ji bus atidengta ne anksčiau kaip šių metų birželio 18 dieną.

Dėl aviakatastrofos prie Smolensko atšilę Rusijos ir Lenkijos ryšiai gali teigiamai paveikti Baltijos valstybių santykius su Rytų gigante, teigia diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

A.Valionis sako pritariąs nuomonei, kad tai, kaip reagavo Rusija į aviakatastrofą prie Smolensko, gali iš esmės pakeisti lenkų tautos požiūrį į rusus bei rusų valdžią. Tie susikalbėjimo žingsniai, žmogiška užuojauta, pasak A.Valionio, teikia pagrindą kitokiems santykiams.

Tačiau sekmadienį "Lietuvos ryto" televizijai diplomatas sakė manąs, kad "užsienio politiniai savitarpio santykių dalykai keičiasi ne taip greitai, kad būtų galima labai greitai tikėtis kokių nors esminių pokyčių."

Anot jo, iki antrąja Katyne pramintos Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūties tarp lenkų ir rusų buvo savitarpio kova: esą lenkai po Pirmojo pasaulinio karo nužudė 18 tūkst. sovietų karių ir karininkų, dėl to Josifas Stalinas turėjo moralinę teisę nužudyti ir tūkstančius lenkų kareivių.

Po prieš savaitę prie Smolensko įvykusios aviakatastrofos Rusijos ir Lenkijos retorika pasikeitė, Lenkijos Premjeras Donaldas Tuskas iš kolegos Vladimiro Putino išgirdo aiškų J.Stalino veiksmų pasmerkimą.

"Vyko savitarpio polemika. Dabar gi Rusija pripažįsta Stalino nusikaltimus ir tarsi nuo jų atsiriboja", - kalbėjo A.Valionis.Kita vertus, A.Valionis įžvelgė, kad Lenkijos tautos tragedija gali pagerinti buvusių okupuotų šalių santykius su Rusija.

"Aš matau dar vieną gerą dalyką, kad čia ir mums, Baltijos valstybėms, buvusioms Rytų Europos valstybėms, tai suteikia galimybių aiškiau ir detaliau apie savo problemas pakalbėti su Rusija. Tas pasikeitimas, jeigu jis įvyks su Lenkija, man atrodo, labai teigiamai paveiks mūsų santykius su Rusija", - dėstė diplomatas.

Be to, pasak A.Valionio, ir tai, kad į Lenkijos pirmosios poros laidotuves Krokuvoje nusprendė atvykti Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas, kai tuo tarpu nemažai pasaulio valstybių lyderių dėl ugnikalnio Islandijoje pelenų debesies savo keliones atšaukė, taip pat liudija, jog rusai demonstruoja solidarumą tragedijos akivaizdoje.

 Vertindamas Lietuvos "atsisveikinimą" su L.Kaczynskiu, kai Seimas nepritarė lenkiškų asmenvardžių rašymui lietuviškuose asmens dokumentuose, A.Valionis sakė, kad "Lietuva tam dar, matyt, nepasiruošusi", bet vylėsi, kad šis klausimas ateityje bus išspręstas.