Įveikęs perrinkimo į Šiaurės Kipro Turkų respublikos lyderio
postą siekusį Mehmetą Ali Talatą,
raginusį siekti susitaikymo su salos graikais, D.Eroglu pažadėjo
stengtis, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.
„Niekas neturėtų galvoti, kad aš pasitrauksiu nuo derybų
stalo... Derybų procesas tęsis“, - sakė D.Eroglu Turkijos
televizijai NTV.
„Geranoriškai dirbsiu ieškant sprendimo, kuris būtų priimtas
atsižvelgiant į mano bendruomenės teises“, - sakė jis ir
pridūrė, jog „ves glaudžias derybas“ su Turkija, kuri Šiaurės
Kipre dislokavusi 35 tūkst. karių.
Ankaroje Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino D.Eroglu tęsti Jungtinių
Tautų (JT) remiamas taikos derybas su Kipro graikais ir iki šių
metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl padėties sureguliavimo.
Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus visus balsus,
dešiniosios pakraipos Nacionalinės vienybės partijos (UBP) vadovas
72 metų D.Eroglu, kuris kelias kadencijas dirbo premjeru, surinko
50,4 proc. balsų. Tuo tarpu dabartinis lyderis M.A.Talatas gavo 42,8
proc. balsų.
Separatistinės Šiaurės Kipro Turkų respublikos, kurią
pripažįsta tik Ankara, rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų
aktyvumas siekė 75 procentus. Šioje respublikoje iš viso yra 164
tūkst. registruotų rinkėjų.
Rinkimuose dalyvavo dar penki kandidatai.
Tarptautinės bendrijos pripažįstama Kipro graikų vyriausybė
valdo rytinę šios Viduržemio jūros salos dalį.
Žinią apie D.Eroglu, kurio pergalę prognozavo visuomenės
nuomonės apklausos, triumfą rinkimuose garsiais džiaugsmo
šūksniais pasveikino prie UBP būstinės Nikosijos šiaurėje
susirinkę jaunuoliai, o nakties dangų nušvietė fejerverkai
„Ieškosime būdo pasiekti konsensusą“ derybose su Kipro
graikais, kreipdamasis į savo šalininkus sakė D.Eroglu, greta kurio
stovėjo jo žmona Meral.
Nors D.Eroglu yra pelnęs griežtojo kurso šalininko reputaciją,
rinkimų kampanijos metu jis žadėjo tęsti derybas dėl padalyto
Kipro, kuris 2004-aisiais prisijungė prie Europos Sąjungos,
suvienijimo su salos gyventojų daugumą sudarančiais graikais.
„Mūsų pagrindinis principas“ yra pasiryžimas tęsti 2008 metų
rugsėjį prasidėjusias derybas, televizijai NTV sakė išrinktasis
prezidentas.
Turkija suinteresuota, kad greičiau būtų išspręstas šis
konfliktas, kuris yra vienas rimčiausių kliuvinių jos kelyje į ES.
„Procesas turi tęstis... Ir ponas D.Eroglu nėra pasakęs kažko,
kas tam prieštarautų. Nemanau, kad procesas pasuktų kita linkme“, -
sakė Turkijos vyriausybės vadovas.
„Norėčiau, kad šis darbas būtų užbaigtas iki metų pabaigos.
Kai kas galbūt norėtų jį vilkinti... bet mes norime, kad jis
būtų pabaigtas kiek įmanoma greičiau“, - pridūrė R.T.Erdoganas.
Prieš prezidento rinkimus rengtos apklausos parodė, kad
visuomenė smarkiai nusivylusi derybų proceso pažangos stoka, taip
pat tebesitęsiančia Šiaurės Kipro Turkų respublikos politine ir
ekonomine izoliacija bei kaltinimais nepotizmu, dėl kurių sumenko
parama M.A.Talatui.
Pralaimėjęs kandidatas žurnalistams sakė: „Mano svajonė rasti
sprendimą vis dar gyva, tačiau, žinoma, tai yra naujos eros
pradžia“.
Pernai balandį vykusiuose Šiaurės Kipro Turkų respublikos
parlamento rinkimuose D.Eroglu UBP įveikė kairiosios pakraipos
Turkų respublikonų partiją (CTP), kuriai anksčiau vadovavo 58
metų M.A.Talatas.
M.A.Talatas 19-a mėnesių vedė derybas dėl salos suvienijimo su
Kipro prezidentu Demetrisu Christofiasu.
Derybos paremtos principu, kad turi būti rastas federalinis
sprendinys, pagal kurį Kipro turkų ir graikų bendruomenės gyventų
atskirose geografinėse zonose.
Tuo tarpu D.Eroglu ilgą laiką pasisakė už vadinamąjį dviejų
suverenių valstybių sprendinį, kurį griežtai atmeta Kipro
graikai, tvirtinantys, jog tai prilygsta padalijimui.
Praėjusį mėnesį D.Christofijus ir M.A.Talatas paskelbė apie
svarbią pažangą derybose ir pažadėjo per šiuos metus pasiekti
susitarimą dėl visapusio sureguliavimo. Analitikai šį žingsnį
įvertino kaip M.A.Talato mėginimą sustiprinti savo pozicijas prieš
rinkimus.
Vis dėlto abiejų bendruomenių pozicijos vis dar smarkiai
skiriasi svarbiausiais nuosavybės ir saugumo klausimais.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai dešimtys tūkstančių
turkų karių, reaguodami į Atėnų surengtą Kipro graikų
perversmą dėl susivienijimo su Graikija, okupavo šiaurinį salos
trečdalį.