Nors oficialiai savaitę trukęs gedulas Lenkijoje baigėsi jau pirmadienį, tačiau ant visuomeninių pastatų ir privačių namų tebelikusios kabėti baltos ir raudonos spalvų vėliavos su juodomis juostomis bei kasdien vykstančios aukštų šalies pareigūnų laidotuvės liudija, kad lenkai vis dar gedi. Balandžio 10-ąją žuvo pirmoji šalies pora ir dar 94 su jais į Katynę skridę asmenys.
Varšuvoje prie prezidentūros nešini žvakutėmis kasdien vis dar renkasi žmonės.
Žmonės neatsigauna nuo šoko
Pirmadienį iš Lietuvos tik įvažiavus į Lenkiją ir automobiliu pariedėjus kelis kilometrus, pasienio miesteliai pasitinka iškabintomis baltos ir raudonos spalvų vėliavomis. Šalia plevėsuoja juodos juostelės.
Vėliavos iškabintos visur, kur tik įmanoma – ant kelio stulpų, ant daugiabučių ir privačių namų, ant parduotuvių, ant degalinių ir mašinų stovėjimo aikštelėse, ant sodo bendrijų vartų, pastatytos net šalia pakelės kryžių, užkabintos ant automobilių.
Tokie vaizdai tęsiasi iki pat Varšuvos. Ir čia vėliavų bei kitų gedulo suvienytos tautos ženklų ne ką mažiau. Lenkai gedi. Gedi visa tauta. Taip, kaip jau seniai negedėjo. Galbūt nuo pat lemtingosios Katynės įvykių. Vėl tos pačios ir, kaip dabar jau nemažai kas sako, galbūt prakeiktos lenkų tautai.
Prieš dešimt dienų iškabintų vėliavų daug kas visoje Lenkijoje dar neketina nukabinti, taip parodydami, kad ir toliau gedi tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio, jo žmonos Marios ir 94 šalies politikos, dvasininkijos ir kariuomenės elito atstovų.
„Pasakysiu jums atvirai: jau savaitę jaučiuosi taip, tarsi būtų miręs kažkas iš mano artimųjų, - paklaustas apie Lenkijoje besitęsiantį gedulą kalba Andrzejus Pecyna, privačios transporto įmonės savininkas, sutiktas 80 kilometrų nuo Varšuvos esančiame miestelyje. - Tie žmonės, kurie žuvo, atstovavo tikrai Lenkijai.
Ar toliau bus išlaikytas mūsų valstybingumas? Tikiuosi, kad atsiras naujų panašių pažiūrų žmonių, kurie tęs žuvusio prezidento politiką. Aš nuo pat pradžių palaikiau Lecho Kaczynskio politiką, nes ji buvo tikra, nuoširdi ir nesirėmė melu. Netgi mano suaugę vaikai, kurie palaikė kitas partijas, po prezidento žūties suprato ir įvertino, kiek daug jis padarė Lenkijai“.
Tame pačiame miestelyje gyvenanti 23 m. Karolina vis dar negali patikėti, kaip galėjo įvykti baisi tragedija prie Smolensko. „Tai didžiulė netektis. Aš ir visa mano šeima palaikėme poną prezidentą, ir kai jis žuvo, mus ištiko šokas. Man net sunku apie tai kalbėti“, - prisipažįsta mergina, pridurdama, kad dabar labai stipriai išgyvena ir tie lenkai, kurie nepalaikė L.Kaczynskio.
Varšuvoje pavasaris konkuruoja su gedulu
Varšuvoje jau prasidėjo tikras pavasaris, iki 20 laipsnių pakylanti temperatūra išskleidė medžių lapus, pražydino trešnes ir vyšnias, netrukus čia žiedus ims krauti kaštonai. Žaliuoti pradedančiuose parkuose jau veikia dalis fontanų. Tačiau bundančios gamtos grožis Lenkijos sostinėje kontrastuoja su prislėgta gedulo nuotaika, apėmusia visą miestą ir, atrodytų, daugumą jos gyventojų.
Baisią tragediją primenantys ženklai čia pasitinka kiekviename žingsnyje. Ant pastatų kabo vėliavos su gedulingomis juostomis. Kai kur šalia valstybinių plevėsuoja ir geltonos bei raudonos spalvų Varšuvos vėliavos. Štai netoli centro esančioje gatvėje ant parduotuvių ir bankų durų kabo trijų tragedijoje prie Smolensko žuvusių žmonių nuotraukos su užrašu „Mūsų kaimynai“.
Ujazdowskos alėjoje, netoli Lietuvos ambasados prie Varšuvos advokatų kontoros rūmų, taip pat iškabintos jau kitų, kažkada čia dirbusių keturių aukų nuotraukos. Šalia padėtos gėlės ir žvakutės. Užėjus į netoliese esančią vaistinę, darbuotojos pasitinka su ant krūtinių prisegtomis juodomis juostelėmis.
„Mes pačios taip nusprendėme, nes gedime katastrofos aukų, norime išreikšti jiems savo pagarbą“, - prisipažįsta jauna vaistininkė, pridurdama, jog gedulas jai dar tęsis ilgai. Kai kurie varšuviečiai gatvėse taip pat eina prie švarkų atlapų prisisegę juodas ar Lenkijos vėliavos spalvų juosteles.
Štai viena pagyvenusi ponia žengia vilkėdama juodus drabužius, o ant lietpalčio rankovės šviečia aprišta vėliava. Kiekvienas savaip gedi. Kai kurie vairuotojai važinėja ant automobilių antenų užsikabinę juodas juosteles.
Artėjant prie Krakowskie przedmiescie gatvės, slegiančios nuotaikos jaučiamos vis stipriau. Čia jau ant kiekvieno stulpo kabo valstybinės ir sostinės vėliavėlės, ant masyvių Varšuvos universiteto vartų abipus įėjimo plazdena vėliavos su plačiomis gedulo juostomis.
Žengiant toliau prezidentūros link pakelėje pasitinka iškalbingi praėjusią savaitę čia vykusių jaudinančių įvykių liudininkai - abipus gatvės ištiestos ir už stulpų užrištos mėlynos virvės dešimt dienų prezidentūros link vedė šimtų tūkstančių lenkų minias, plūdusias čia iš visos šalies atsisveikinti su prezidentu L.Kaczynskiu ir jo žmona Maria. Paskutinę dieną, penktadinį, kai kuriems jų norint įeiti į prezidentūrą, kur stovėjo pirmosios šalies poros karstai, teko laukti net 14 valandų. Iš viso per savaitę atiduoti pagarbą pirmajai šalies porai prie prezidento rūmų atėjo apie milijonas lenkų, 180 tūkt. jų pavyko patekti ir į vidų.
Kasdien ateina prie prezidentūros
Štai pagaliau prieinu prezidentūrą. Kojos ima slidinėti, ir nuleidusi akis išvystu, kad šaligatvio plytelės nuklotos vaško dėmėmis. Jis beveik visur jau nugramdytas, tačiau likę nelygumai išduoda, kokia galybė žvakių čia buvo sunešta praėjusią savaitę. Priešais Lenkijos prezidento rūmus vis dar renkasi žmonės – buriuojasi šeimos ir pavieniai asmenys, ateina įvairių organizacijų atstovų.
Jie vis dar neša ir dega žvakutes, kai kas padeda pirmosios ponios Marios Kaczynskos taip mėgtų tulpių. Čia pat į jo atminimą pagerbti atėjusius žmones žvelgia didelė žuvusio prezidento L.Kaczynskio nuotrauka su užrašu „Lechas Kaczynskis – didis lenkas“. Kaip ir prieš 10 dienų, taip ir šiandien, prie prezidentūros besibūriuojantys lenkai neslepia ašarų ir savo susijaudinimo.
„Toje lėktuvo katastrofoje žuvo svarbiausi mūsų šalies žmonės. Aš gyvenu Varšuvoje ir čia, prie prezidentūros, ateinu kiekvieną dieną. Buvau ir pačioje prezidentūroje atiduoti pagarbą prezidentui ir jo žmonai. Jei ir ne kasdien, tai stengsimės čia vaikščioti kuo ilgiau, kad pagerbtume šitos tragedijos atminimą, - drebančiu nuo susijaudinimo balsu neslėpdama ašarų kalba Elžbieta Zdyborska, prie prezidento rūmų atėjusi su dukra Katarzyna. - Tas gedulas lenkų širdyse turbūt tęsis iki gyvenimo pabaigos, niekas tokių dalykų neužmiršta. Atrodo, kad tęsiasi baisus Katynės prakeiksmas“. Ponia Elžbieta žuvusiam prezidentui dėkinga už tai, kad jis savo darbais stengėsi įamžinti Lenkijai svarbią ir skaudžią istoriją. „Jis rūpinosi Varšuvos sukilimo įamžinimu, siekė, kad pasaulis išgirstų tiesą apie Katynės žudynes. Dėl to kai kam jis galbūt buvo nepatogus su tokia savo politika“, - mano ponia Elžbieta.
Ponia Liucyna Papiež į Varšuvą iš pačiuose Lenkijos pietuose, netoli Ukrainos Lvovo, esančio miestelio atvyko dar penktadienį. Ir nuo tada jau ketvirta diena prie prezidentūros ateina po kelis kartus per dieną. „Šiandien čia jau esu trečią kartą. Pabūnu, pastoviu, nueinu išgerti arbatos ir vėl sugrįžtu. Atvykau, kad užjausčiau tragedijoje žuvusių žmonių artimuosius, jų pačių atminimą. Mums, visiems lenkams, tai yra didžiulis šokas, netektis ir siaubingas išgyvenimas. Kadangi žuvo vertingiausi žmonės, tikras mūsų elitas, visi jaučia, lyg kas būtų iš jų pačių šeimos miręs“, - atvirauja ponia Lucyna.
Su visais tais žmonėmis stovint prie Lenkijos prezidento rūmų apima išties stiprus susijaudinimo ir prieš dešimt dienų įvykusios tragedijos masto jausmas. Atrodo, kad oras ir net šaligatvio plytelės sugėrė per visas šias dienas čia buvusių žmonių išgyventas emocijas. Atmosfera slegia. Visi atėjusieji kalba pusbalsiu, kai kas meldžiasi, kiti stovi visiškoje tyloje. Stabteli, nusiima kepures ir čia pastovi pro šalį važiuojantys dviratininkai.
Gedulingos nuotaikos Varšuvoje ir visoje Lenkijoje tęsis dar visą šią savaitę. Čia vis dar kasdien vyksta aviakatastrofoje prie Smolensko žuvusių asmenų laidotuvės. Vakar, pirmadienį, lenkai atsisveikino su 11 savo tautiečių.
Vakare, 20 val. 30 min., Varšuvoje prie prezidentūros susirinkusi minia į bažnyčią išlydėjo L.Kazcynskio kanceliarijos vadovą Wladyslavą Stasiaką. Kaip ir visų kitų aukų laidotuves lydėjo tylus susikaupimas ir nuoširdi pagarba. Rusijoje vis dar lieka 20 neatpažintų katastrofos aukų, todėl gedulas ir laidotuvės Lenkijoje dar gali tęstis ir kitą savaitę.