Jaime Ortega, aukščiausias Katalikų
Bažnyčios dvasininkas saloje, taip pat paragino Kubą ir Jungtines
Valstijas iš naujo pradėti prasmingą dialogą dėl santykių
normalizavimo.
Kardinolas pasakė interviu, kuris publikuojamas pirmadienį
pasirodžiusiame oficialiame Bažnyčios mėnraštyje.
J.Ortega sakė, kad kubiečiai atvirai kalba apie jų
socialistinės sistemos trūkumus, visų pirma, stalinistinio stiliaus
biurokratiją ir darbo našumo stoką.
„Mūsų šalis yra labai sudėtingoje situacijoje, - pabrėžė
J.Ortega interviu Bažnyčios žurnalui „Palabra Nueva“ (Naujasis
žodis). - Neabejotinai mums tai yra pats sunkiausias metas per
praėjusį XXI amžiaus laikotarpį“.
Pasak kardinolo, nesutariama, kaip spręsti valstybės bėdas,
tačiau laikomasi vieningos nuomonės, kad Kubai būtinos skubios
permainos.
„Manau, šis požiūris jau tapo tam tikru nacionaliniu
konsensusu. Permainų vilkinimas kursto visuomenės nekantrumą ir
įtampą“, - pabrėžė J.Ortega.
Kuba šiuo metu išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo
praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios visuotinio
nepritekliaus laikų, vadinamojo specialaus laikotarpio, kai žlugo
Sovietų Sąjungai ši komunistinė Karibų jūros sala neteko savo
rėmėjos.
Be to, Kuba dar neatsigavo po 2008 m. pro salą praūžusių
trijų niokojančių uraganų, kurie padarė didelės žalos. Padėtį
taip pat apsunkino nuosmukis pasaulinio turizmo sektoriuje bei
pasaulinė likvidumo krizė.
Prezidentas Raulis Castro ir kiti aukščiausi
pareigūnai paragino žmones daugiau dirbti ir įspėjo, kad teks
apkarpyti daug valstybės subsidijų. Kubiečiai per mėnesį
vidutiniškai uždirba 20 JAV dolerių, tačiau valstybė mainais
garantuoja visiškai ar beveik nemokamą sveikatos priežiūrą,
švietimą, apgyvendinimą ir aptarnavimą.
J.Ortega dažnai atvirai pasisako šaliai aktualiais klausimais ir
nevengia skelbti pareiškimų, kurie prieštarauja oficialiam
komunistinės vyriausybės kursui.
Savo interviu 73 metų dvasininkas taip pat pažėrė kritikos JAV
prezidentui Barackui Obamai už tai, kad šis
nesugebėjo atnaujinti nuoširdaus dialogo su Kuba.
Pasak J.Ortegos, JAV lyderis pasekė savo pirmtakų pavyzdžiu,
tvirtindamas, kad Kuba privalo įgyvendinti demokratines reformas bei
pagerinti padėtį žmogaus teisių srityje, ir tik įvykdžius šias
dvi išankstines sąlygas Vašingtonas galėtų atšaukti 48 metus
salai taikomą embargą.
Kardinolo nuomone, šie dalykai, priešingai, turėtų būti
galutinis bet kokių derybų tikslas.
„Ir vėl vyrauja senoji (Amerikos) politika: pradėti nuo to, kuo
turėtų būti baigiama, - sakė J.Ortega. - Esu tikras, kad visų
pirma reikia susitikti, pakalbėti ir užmegzti dialogą... Tai yra
civilizuotas būdas spręsti bet kokį konfliktą“.
Kuboje religija niekuomet nebuvo uždrausta įstatymu, tačiau po
praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio revoliucijos, atvedusios
į valdžią Fidelį Castro, valdžia pradėjo
sistemingai naikinti bažnytines institucijas, uždarė visas
Bažnyčiai priklausiusias mokyklas ir išvarė iš salos kunigus.
Padėtis pasikeitė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai
vyriausybė iš salos konstitucijos pašalino „ateizmo“ sampratą,
pradėjo aktyvesnį dialogą su Vatikanu ir atvėrė kelią visų
tikėjimų išpažinėjams stoti į Komunistų partiją.
1998 m. su istoriniu vizitu Kuboje lankėsi popiežius Jonas
Paulius II.