Oro susisiekimas turėtų būti atkurtas per kelias dienas, Islandijos ugnikalnio išsiveržimas liovėsi (papildyta, nuotraukos)

„Pirmadienį buvo pritarta „Eurocontrol“ pasiūlytam oro erdvės sureguliavimo variantui, jis bus įtvirtintas ministrų rezoliucija. Tai gali padėti atkurti oro susisiekimą per kelias dienas“, - sakė viceministras.

Kelias valandas trukusioje konferencijoje telefonu pirmadienį ES transporto ministrai bei kiti šių ministerijų vadovai iš esmės pritarė projektui, kad oro erdvės būti skirstomos į tris zonas - visiškai be jokių ribojimų, su taikomais iš dalies ir į tas zonas, kuriose galiotų draudimai.

„Pagal dabartinę situaciją Lietuva priklausytų tai vidurinei zonai. Nors apribojimai joje netaikomi, tačiau sprendimus dėl skrydžių priima orlaivių vadai, pasitarę su „Oro navigacijos“ specialistais“, - sakė R.Vaštakas.

Anot susisiekimo viceministro, sutarta, jog navigacija turi būti koordinuojama, prioritetą atiduodant skrydžių saugumui.

Dėl Islandijos ugnikalnio dulkių sutrikęs oro susisiekimas Lietuvoje sutrukdė 28,7 tūkst. žmonių, kurie ketino keliauti lėktuvais, planams. Skrydžiai Europoje dėl ugnikalnio išmestų dalelių sutriko nuo praėjusio ketvirtadienio.

Pirmadienį savo interneto svetainėje britų meteorologijos tarnyba skelbia, kad lėktuvų skrydžius beveik visoje Europoje sutrikdžiusio Islandijos ugnikalnio išsiveržimas faktiškai liovėsi.

"Išsiveržimas faktiškai liovėsi. Į daugiau kaip 600 pėdų (200 metrų) aukštį kyla tik nedaug pelenų", - teigiama pranešime.

Kartu tarnyba pabrėžia, kad vulkaninių pelenų debesis toliau kabo virš didelės dalies Europos teritorijos.

Islandijos ugnikalnio prasiveržimas, sutrikdęs skrydžius visoje Europoje, atskleidė dulkių judėjimą sekančių technologijų netobulumą.

Nors meteorologų prognozės optimizmo neteikia, tačiau Europoje realiai vykdomi skrydžiai rodo, jog vulkaninių dulkių koncentracija nėra pavojinga.

Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios bendrovės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS sakė, kad pirmadienį iki vidurnakčio Europos institucijose bus sprendžiama, kokias procedūras skrydžiams taikyti ir kokias technologijas naudoti, stebint vulkanines dulkes.

„Pirmadienį telefoninėje konferencijoje su „Eurocontrol“ atstovais iškelta idėja bandyti pasinaudoti palydovų technologijomis, kurios galėtų ne tik padėti konstatuoti faktą, kur yra vulkaninių dulkių, tačiau ir parodyti jų koncentraciją“, - teigė jis.

Anot „Oro navigacijos“ vadovo, per šią oro susisiekimo krizę iškilo problema, kad prognozėms naudojamos kompiuterinės moduliacijos, kurios nenusako skrydžiams svarbios vulkaninių dalelių koncentracijos ore.

„Oro bendrovė KLM įvykdė 12 skrydžių, vokiečiai - kelis, tarp jų skrido ir per Lenkijos teritoriją, anglai įvykdė bandomąjį skrydį į Singapūrą. Skrydžiai buvo sėkmingi ir parodė, kad vulkaninių dalelių koncentracija skristi leidžia. Aišku, rizika yra. Bet ji atsiranda kaskart, kai tik lėktuvas pakyla į orą“, - sakė A.Raščius.

Pirmadienį atgijo ir didžiausias Lietuvoje Vilniaus oro uostas, kuris tapo pasiekiamas ne tik Rusijos ir Ukrainos, bet ir daliai kitų šalių oro bendrovių orlaivių.

Planuojama, kad oro erdvė Europoje, išskyrus kai kuriuos būtiniausius ribojimus, turėtų būti atidaryta antradienį 9 val. Lietuvos laiku. Lietuvos oro erdvėje jokių ribojimų skrydžiams netaikoma nuo 19 val. 15 minučių sekmadienį.

Europos Sąjungos (ES) transporto komisaras Siimas Kallas pirmadienį per spaudos konferenciją Briuselyje sakė, kad skrydžiams virš Europos atnaujinti iki normalaus lygio prireiks 3-4 dienų.

Susidariusią padėtį komisaras pavadino „absoliučiai beprecedente savo mastu aviacijos istorijoje“.

Anot S.Kallo, sprendimas atverti Europos oro erdvę bus priimtas koordinuotai, atsižvelgiant Europos saugios oro navigacijos organizacijos rekomendacijas. Komisaras taip pat pridūrė, kad konsultacijose dalyvaus ir Jungtinių Valstijų atstovai.

Ateityje Europa „turi išmokti kelias įdomias pamokas“. Būtina užtikrinti didesnį transporto sistemų tarpusavio ryšį.

Europos šalys linksta kuo mažiau riboti skrydžius šalių oro erdvėje, kurią nuo praėjusio ketvirtadienio sutrikdė Islandijoje išsiveržęs ir į atmosferą kietųjų dalelių debesis išmetantis ugnikalnis.

„Dar vyksta diskusijos, tačiau dauguma palaiko tą vadinamąjį trečiąjį paketą, kad Europos oro erdvėje būtų labai ribotos oro erdvės zonos, kuriose nebūtų vykdomi skrydžiai“, - Lietuvos radijui sakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

Jo teigimu, šiuo pagrindu priimtas siūlymas bus pateiktas planuojamoje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų telefoninėje konferencijoje.

„Grėsmė yra pakankamai rimta, jei lėktuvas patektų į tą zoną, kurioje yra pakankamai didelė koncentracija tų dalelių. Realu, kad jos išvestų variklius iš rikiuotės. Antras pavojus, kad būtų užteršti davikliai, kurie padeda išmatuoti lėktuvų skrydžių greitį bei aukštį. Galimi ir kiti šalutiniai veiksniai, pavyzdžiui, priekinių stiklų pažeidimai“, - sakė A.Šumskas.