Antradienį buvo leista pakilti tik nedaugeliui lėktuvų, o
didžioji dalis Didžiosios Britanijos oro erdvės tebebuvo uždaryta.
Viena tarptautinė pilotų organizacija perspėjo, kad pelenai
tebekelia pavojų, o meteorologai praneša, kad Islandijos ugnikalnis
dar nenurimo, todėl tikėtina, jog skrydžiai tebebus trikdomi.
Tačiau daugelis didžiųjų oro uostų, kurie pastaruoju metu
buvo tapę nusivylimo, pykčio ir nemigos židiniais, antradienį
pažymėjo bendru palengvėjimo atodūsiu.
Paryžiaus Charles'io de Gaulle'io oro uostas
pagaliau paskelbė atnaujinantis tolimuosius skrydžius, kurie penkias
dienas iš eilės buvo žymimi raudonais užrašais „atšauktas“.
Antradienį skelbimų lentose švytėjo balti užrašai „įvyks
laiku“, o pirmojo nuo praėjusio ketvirtadienio komercinio reiso
lėktuvas išskrido į Johno F.Kennedy oro uostą
Niujorke.
„Pusryčiavome viešbutyje ir išgirdome, kaip kyla lėktuvas.
Visi atsistojo ir pradėjo ploti“, - sakė Bobas Basso
iš San Diego. Šis vyras buvo įstrigęs viešbutyje netoli Ch.de
Gaulle'io oro uosto nuo penktadienio, kai buvo atšauktas jo skrydis.
„Yra vilties“, - sakė 81 metų B.Basso, kuris su sūnumi tikisi
vėliau antradienį išskristi į Los Andželą.
Niujorko J.F.Kennedy oro uoste pirmadienio vakarą nutūpė
pirmasis lėktuvas iš Amsterdamo.
„Visi lėktuve šaukė iš džiaugsmo“, - sakė keleivis Savas
Tumaridis iš Kipro, kuris pavėlavo į savo
sesers vestuves Niujorke, nes nuo praėjusio ketvirtadienio buvo
įstrigęs Amsterdame. Pasak jo, blogiausia buvo „laukti ir laukti
nieko nežinant“.
Vienas naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas
matė oro bendrovės KLM lainerį, kylantį iš Amsterdamo spalvingo
saulėlydžio link. Pasak meteorologų, pastaruoju metu saulėlydžiai
būdavo raudonesni dėl atmosferoje pasklidusių vulkaninių pelenų.
Škotijoje buvo atnaujinta dalis skrydžių, o Šveicarijoje
antradienį visi lėktuvai skraidė, kaip įprasta.
Vokietijos oro bendrovei „Lufthansa“ leista parskraidinti
mažesniame aukštyje 50 tolimųjų reisų lėktuvų, gabenančių
apie 15 tūkst. keleivių, o visa šalies oro erdvė bus atidaryta nuo
antradienio popietės.
Taip pat pradėjo veikti oro uostai centrinėje Europoje,
Skandinavijoje, didžiojoje pietinės Europos dalyje.
Tuo tarpu Ispanija sutiko priimti daugelį į savo šalis iš
užsienio mėginančių grįžti keleivių. Numatant keleivių
antplūdį Ispanijoje buvo organizuoti papildomi autobusų, traukinių
ir keltų reisai.
Antradienio rytą buvo atnaujinta dalis skrydžių iš Azijos į
pietinę Europą, tačiau Azijos oro uostai ir kompanijos liko
atsargios, todėl dauguma skrydžių buvo atšaukti.
Du Japonijos oro linijų lėktuvai antradienį atskrido iš
Maskvos ir Romos. Jie buvo pirmieji, atskridę į Japoniją iš
Europos nuo penktadienio. Abu laineriai skraidino didžiausią
leistiną keleivių skaičių.
Patrizia Zotti iš Italijos miesto Lečės ir jos
6 mėnesių sūnus, įsodintas prie motinos nugaros pritvirtintoje
nešynėje, antradienį laukė, kada pagaliau galės išskristi iš
Tokijo. Moteris ir jos vyras planavo iškristi skirtingais reisais
praėjusį ketvirtadienį. Vyro lėktuvas pakilo prieš pat uždarant
Europos oro erdvę, o 20 minučių vėliau turėjęs įvykti jos
skrydis buvo atšauktas.
P.Zotti sakė, kad laukdama penkias dienas labiausiai nerimavo
dėl savo kūdikio.
Jai ir daugeliui kitų keleivių visame pasaulyje labai
palengvėjo, kai jie pagaliau buvo įsodinti į lėktuvus, tačiau
nerimas dėl vulkaninių pelenų išliko.
„Skaičiau, kad bandomieji skrydžiai buvo saugūs, tačiau vis
tiek truputį nerimauju“, - sakė moteris.
Optimizmą dėl atnaujintų skrydžių prislopino antradienio
rytą paskelbtas britų Nacionalinės oro transporto tarnybos (NATS)
pranešimas, kuriame sakoma, kad „ugnikalnio išsiveržimas
Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų debesis slenka į pietus ir
rytus, Jungtinės Karalystės link“.
Britų skrydžių kontrolės tarnybos antradienį dar neleido
atidaryti oro uostų Londone, nors kai kurie vietiniai skrydžiai buvo
atnaujinti Škotijoje.
Europos civilinės aviacijos pramonė, kurios patirti nuostoliai
veikiausiai viršys milijardą dolerių, kritikavo vyriausybes dėl
nepakankamų pastangų spręsti šią krizę, kai buvo atšaukti
tūkstančiai skrydžių į Senąjį žemyną ir iš jo.
Tačiau tarptautinė lakūnų federacija antradienį pareiškė,
kad skrydžius Europoje bus įmanoma atnaujinti tik tuo atveju, jeigu
pilotai bus įpareigoti priimti galutinius sprendimus, tačiau jie
privalo pagrįsti saugumo reikalavimais, o ne verslo logika.
Londone įsikūrusios lakūnų organizacijos atstovas Gideonas
Ewersas sakė, jog istoriniai duomenys rodo, kad
vulkaniniai pelenai gali kelti labai realų pavojų skrydžių
saugumui.
Pelenai ir dulkės gali paveikti lėktuvus daugeliu būdų:
sustabdyti variklius, užkimšdami ir degalų purkštukus degimo
kamerose, taip pat užkimšdami greičio matavimo vamzdelius.