Anot jo, gamtos stichijos nulemtų netikėtų situacijų
pasitaiko, ir keleiviams visada reikia tai numatyti, pasirinkti
galimas transporto alternatyvas. Europos Sąjungos transporto
ministrai pirmadienį nutarė suskirstyti Bendrijos oro erdvę į
zonas pagal skrydžių galimybę - tikimasi, kad tai palengvins
situaciją.
Interviu BNS antradienį R.Vaštakas sakė, kad jam pačiam, dėl
pernelyg gausaus sniego atšaukus skrydžius, yra tekę nakvoti oro
uoste ant suolo.
R.Vaštakas atsakė į BNS klausimus.
BNS: Kokia šiuo metu situacija, kurią sukėlė Islandijos
ugnikalnio dulkės? Ar daug yra užsienyje įstrigusių žmonių ir
kuo realiai jiems galėtų padėti Susisiekimo ministerija,
koordinuodama veiksmus su kitomis institucijomis?
R.Vaštakas: Iš tikrųjų tikslių statistinių duomenų
neturime, nes įmonės juos renka atskirai, tačiau bandome juos
rinkti. Ką tik buvo atvažiavę pasikalbėti „Star1 Airlines“
vadovai. Jie paminėjo, kad vien Didžiojoje Britanijoje keli
tūkstančiai jų klientų yra įstrigę. Kalbėjomės, kaip būtų
galima padėti jiems sugrįžti, kadangi Didžiosios Britanijos oro
erdvė vis dar uždaryta. Ieškojome įvairių kelių ir jie išėjo
nusiraminę, kadangi pamatė, kad situacija keičiasi į gerąją
pusę, ir Europos transporto ministrų pasikalbėjimas antradienį ir
priimtas komunikatas gerokai palengvino situaciją.
Antradienį ES koordinuotai pradėta valdyti oro erdvė. Jeigu
vulkanas neiškrės dar didesnių eibių, tai situacija gerės. Oro
erdvė bus dalijama į tris dalis - kur negalima skristi, kur
visiškai laisvai galima ir kur klausimas, galima ar negalima, čia
priima sprendimus atsakingos institucijos. Manau, kad didžioji dalis
Europos oro erdvės atsidarys.
Kadangi nėra atlikta pakankami mokslinių tyrimų, remiamasi
eksperimentais, paskutinės savaitės patirtimi - oro bendrovių KLM,
„Lufthansa“ ir kitų bandymais. Prieita išvadų, kad jokių
pažeidimų per skrydžius nėra. Jie neskrido į tankius dulkių
debesis, tačiau skrisdami Europos erdvėje jie patikino, kad jokių
techninių pažeidimų neatrasta.
Be to, Susisiekimo ministerijos Ekstremalių situacijų komisija
ras dar keletą pasiūlymų ieškant būdų, kaip keleiviams
palengvinti sugrįžimą. Greičiausias būdas - pabandyti atnaujinti
skrydžius.
BNS: Kas nuramino „Star1 Airlines“? Ar konkretūs pažadai, ar
suteikta informacija?
R.Vaštakas: Jie gavo pilnesnį vaizdą ir pamatė, kad nėra
tokio didelio pavojaus, kad būtų uždarytos visos Europos šalių
oro erdvės, o bus koridoriai skridimui. Jie pamatė situaciją
paprastesnę negu įsivaizdavo.
„Star1 Airlines“ atstovai paklausė, kokios galima tikėtis
situacijos ar ji gali blogėti, ar ne. Jeigu situacija pablogėtų per
dvi savaites, tai jiems reikštų dideles problemas, reikėtų
ieškoti ekstremalių būdų, kaip žmones parsivežti. Jeigu
situacija artimiausiomis dienomis gerės, jie problemų sakė
nematantys ir sieks savo klientams suteikti žadėtas paslaugas.
BNS: Kitų oro bendrovių atstovų nesulaukėte?
R.Vaštakas: Šiandien ne, nesikreipė kitos oro bendrovės. Jei
kreipsis, mes informuosime juos. Kita vertus, informacijos nemažai
oro uostų, atsakingų valstybės institucijų tinklapiuose.
BNS: Kaip situacija, Jūsų nuomone, galėtų keistis?
R.Vaštakas: Blogesnės situacijos, negu buvo praėjusią
savaitę, manau, jau nebus. Todėl, kad išsigandus padėties buvo
uždarytos oro erdvės daugelyje Europos šalių. Dabar tokio erdvių
uždarymo nebenumatoma. Situacija privertė išmokti gyventi tokiomis
sąlygomis. Bendrų žemėlapių pagalba ir oro bendrovės matys, kur
jos gali skristi. Susisiekimas gerokai pagerės.
BNS: Lietuva rami šalis - joje nėra ugnikalnių, ir tokios
patirties ji iki šiol neturėjo. Kaip vertinate situacijos
suvaldymą?
R.Vaštakas: Palyginti su kitomis šalimis, Civilinės aviacijos
administracija, „Oro navigacija“ susitvarkė ypač gerai. Nebuvo
visiškai uždaryta oro erdvė. Jei tik būdavo išreiškiamas
pageidavimas skristi, buvo analizuojama situacija ir, pasitarus su
specialistais, lakūnais, skrydis buvo leidžiamas. Pas mus skrido
lėktuvai iš Rusijos, į ją, į pietų šalis. Daugeliu atvejų,
kada buvo sustabdyti skrydžiai, jie buvo sustabdyti aviakompanijų
iniciatyva - dėl to, kad buvo uždaryti oro uostai, į kuriuos jos
turėjo skristi.
Visi trys oro uostai Lietuvoje atidaryti. Jie priima ir
išleidžia lėktuvus, jeigu jie nori skristi. Juolab kad pavojinga
situacija su dulkių debesiu virš Lietuvos buvo tik vieną parą.
BNS: Ar nebaisu drąsiau prognozuoti ateitį, jeigu pats
ugnikalnis yra neprognozuojamas? Ar neiškils vėl problemų?
R.Vaštakas: Prognozuoti yra lengviau po antradienio Europos
Sąjungos transporto ministrų komunikato. O ką mes vadiname debesiu?
Jei tai yra viena dalelė viename kvadratiniame kilometre, tai debesis
ar ne?
BNS: Tikriausiai ne.
R.Vaštakas: Tai jūsų nuomone. O gal kitų nuomone - taip. Ypač
tų, kurie leidžia skristi 150 mln. litų vertės lėktuvui ir kartu
160 žmonių. Šiuo požiūriu įvertinimas, ar yra pavojinga pagal
tą dulkelių skaičių, yra aiškiau apibrėžiamas pagal europinius
reikalavimus. Tai, ko gero, reikš, kad pagal tam tikrą
koncentracijos lygį, pagal bandymus, kurie tuščiais įvairiausių
tipų lėktuvais vyksta šiuo metu visoje Europoje, skrydžiai bus
leidžiami įvertinus, kad pavojaus nėra.
Civilinės aviacijos administracija įvedė tvarką, kad Lietuvoje
nusileidęs lėktuvas privalomai patikrinamas ir atradus bent vieną
iš galimų įtarimų, jog kažkas dulkėmis apsinešę, orlaivio
mentys truputį pažeistos ar apsilydę, iš karto turi būti
informuotos specialiosios aviacijos tarnybos ir tik kartu vėliau
būtų priimamas sprendimas dėl kito skrydžio.
BNS: Tokių atvejų nepasitaikė?
R.Vaštakas: Ne, iki šiol tokių atvejų nebuvo. Tiek lakūnai,
tiek avialinijos suinteresuotos saugumu.
BNS: Kaip vertinate patirtį, įgytą sprendžiant problemas dėl
vulkaninių dulkių keliamos grėsmės?
R.Vaštakas: Europos Sąjungai reikėtų pasimokyti iš JAV,
kurios turi salyną su aktyviais ugnikalniais. Pas juos tam tikra
dokumentacija yra paruošta, veikia. Galbūt vertėtų pasimokyti iš
Japonijos patirties. Aš įsivaizduoju, kad tas procesas jau ir
vyksta. Europai galų gale verta pasikalbėti su Italijos, kuri turi
Etną, ekspertais.
Kiek teko susižinoti Rusijoje, jie didelių problemų dėl
vulkaninių dulkių nemato. Pas juos yra reikalavimas vulkaninių
dulkių debesis apskristi 10-ies ar daugiau kilometrų atstumu ir
kažkokių atvejų, nelaimingų atsitikimų nėra buvę.
Ieškant įvairių sprendimų lieka vienas esminis - saugumas.
Geriau lėktuvas tegul neskrenda, bet kad būtų saugu. Čia yra
pirmas ir pagrindinis prioritetas. Niekas negali leisti pakilti, jeigu
nėra užtikrintas saugus skrydis. Todėl Civilinės aviacijos
administracijos“Oro navigacijos“ vadovai man pareiškė, kad jie
suteikia leidimus skristi tik tada, kai jie įsitikinę dėl saugumo.
BNS: Vistik išlieka klausimas dėl vulkaninių dulkių
koncentracijos, nes pasigirdo nuomonių, kad technika nėra tobula ir
su ja sunku koncentraciją įvertinti. Kaip ji nustatoma?
R.Vaštakas: ICAO dokumentuose yra parašyta, kad negalima skristi
dulkių debesyse, bet nurodymai dėl koncentracijos neįdėti. Ir
remiantis šiuo nutarimu valstybės greičiausiai puolė uždarinėti
savo oro erdves. O paskui ėmė domėtis pelenų koncentracija ir
žiūrėti į patirtį. Todėl dabar į šituos klausimus ieškoma
atsakymų ir tos neskraidymo zonos bus nustatytos didesnės,
koncentracijos bus apskaičiuotos. Čia iš tiesų reikia mokslinio
darbo, studijų, tačiau bendras Europos koordinavimas palengvins
situaciją.
BNS: Akivaizdu, kad mokslo darbams ir studijoms dabar tiesiog
nėra laiko.
R.Vaštakas: Reikia remtis JAV, Japonijos, Rusijos, kitų šalių
patirtimi, keistis ja, kalbėtis su mokslininkais. Tai įvertinę
Europos institucijos apibrėš vulkaninių debesų gabaritus.
BNS: Ar tai nereiškia, kad Civilinės aviacijos administracijai
paliekama labai didelė atsakomybė pačiai įvertinti, kokia yra
vulkaninių dulkių koncentracija ir ar lėktuvai gali skristi?
R.Vaštakas: Kaip tik sakyčiau, kad Civilinės aviacijos
administracijos atsakomybę sumažina tai, kad žemėlapiai
atsiunčiami iš Europos institucijų. Tai mūsų institucijoms
palengvina darbą apsisprendžiant.
BNS: Oro bendrovės dėl sutrikusio susisiekimo negauna pajamų,
patiria nuostolių. Pajamų negauna ir įmonė „Oro navigacija“, oro
uostai. Kokios įtakos situacija gali turėti visam transporto
sektoriui? Ar skaičiavote, kaip gali būti išmatuojama ši oro
susisiekimo krizės įtaka?
R.Vaštakas: Vien Vilniaus oro uostas per dieną netenka apie 100
tūkst. litų pajamų, kiti oro uostai kiek mažiau. „Oro navigacija“
taip pat netenka dalies pajamų. Tai yra blogai ir tikimės, kad
artimiausiu metu atnaujinus skrydžius tos pajamos atsistatys.
Jeigu kalbėti apie privačias bendroves, tai kai kurios jau ėmė
naudotis ta situacija. Ne tik kitų sektorių, bet ir oro transporto
vežėjai. Dabar susikaupę keleivių srautai gali būti naudingi
tiems, kurie pirmi pradės skraidyti. Vistiek atstatyti skrydžių
grafiko neįmanoma per vieną dieną - tai užtruks kelias dienas arba
savaitę. Jaučiu, kad kai kurios aviakompanijos gali uždirbti
daugiau negu prarado per šią krizę. Tačiau bendrai paėmus
nuostoliai bus dideli.
BNS: Galbūt turite prognozes, kokie?
R.Vaštakas: Ne, tokių duomenų kol kas neturime. Europos
Komisijos atstovai yra pareiškę, kad tai ne šiandienos ar rytdienos
klausimas, bet pasibaigus oro krizei ir rinkoje nusistovėjus
situacijai, bus svarstomas klausimas dėl kompensavimo.
BNS: Kas gali pakliūti į kompensuojamų nuostolių sąrašą?
R.Vaštakas: Nežinia. Gali būti skaičiuojama pagal nepervežtų
keleivių skaičių, aviakompanijoms skiriamos kompensacijos pagal
prastovų dienas. O jeigu lengvai praeis krizė, gali ir visai nebūti
kompensacijų.
BNS: Ar turite duomenų, kiek per šią oro susisiekimo krizę
pasimetusių, prastai aptarnautų žmonių?
R.Vaštakas: Vien Vilniaus oro uosto tinklapį per vieną dieną
aplanko daugiau kaip 50 tūkst. unikalių lankytojų. Informacijos
stengiamasi teikti kiek įmanoma daugiau, tačiau vieniems jos reikia
daugiau, kitiems mažiau. Antra, tokiose kritinėse situacijose labai
veikia emocijos. Vienam jei per valandą ir šimtą kartų pasakysi -
vistiek bus mažai, liks nepatenkintas. Kitam vieną kartą pasakyti
užtenka ir jis žino, ką daryti - eina į autobusą, nuomojasi
automobilį arba laukia viešbutyje, kol situacija pagerės.
Trečia, mes turime nepamiršti, kad visos šitos kelionės buvo,
yra ir bus organizuojami privačių kompanijų. Jos pirmiausiai ir
atsakingos, mes tiktai pagalbininkai.
BNS: Žmonės papuolė į visiškai netikėtą situaciją. Gyveno,
dirbo, vyko atostogauti, darbo reikalais į svečias šalis ir
nebegali grįžti. Ar tai gali padidinti žmonių baimę keliauti?
R.Vaštakas: Jau padidino.
BNS: Iš ko sprendžiate?
R.Vaštakas: Parvažiavęs iš kelionės vienas žmogus man
šiandien pasakė, kad geriau važiuos į kokius Klausučius ilsėtis,
bet ne į Hurgadą. Juokaujant, tokiu būdu skatinamas Lietuvos vidaus
turizmas - reiškia, kaimo turizmo pajamos taip pat gali augti.
Iš tiesų, tai gaila žmonių. Kritinių situacijų yra, bet
labai mažai jų. Manau, kad renkantis iš dviejų blogybių palaukti
ar rizikuoti, geriau palaukti. Mūsų užduotis - ir ministerijos, ir
Civilinės aviacijos administracijos, ir „Oro navigacijos“, kad
skrydžiai būtų saugūs.
Skrydžiai iš Lietuvos jau atsinaujina. Lietuva pati išeina iš
situacijos. Tik palinkėčiau, kad ir kiti Europos Sąjungos oro
uostai greičiau atsidarytų, skrydžių koordinavimas įsibėgėtų
ir greičiau būtų atstatytas normalus susisiekimo režimas. Aišku,
keleiviams palinkėčiau, kad bet kada, renkantis bet kokią
susisiekimo priemonę pagalvotų ir apie alternatyvas, galimus
įstrigimus.
Man dėl gausybės sniego teko nakvoti ant suolo Kopenhagos oro
uoste. Tokios nemalonios kartais yra to įprastai didelio susisiekimo
greičio pasekmės, kurias patiria mūsų visuomenė.