Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai jau balandžio 16-ąją parengė pažymą apie Islandijos ugnikalnio pavojų Lietuvai: „Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Vilniaus mieste nuo 2010 m. balandžio 14 d. ore yra stipriai padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija.
Siekiant išvengti ūmių sveikatos sutrikimų, kol kietųjų dalelių koncentracija nesumažės, rekomenduojama nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką, mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, riboti fizinį aktyvumą lauke, kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur kietųjų dalelių koncentracija yra mažesnė. Prašome išplatinti šią rekomendaciją Jūsų įsteigtose Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigose. Taip pat siūlome pašalinti smėlio, barstomo žiemos metu, atliekas bei drėkinti miesto gatves ir taikyti kitas priemones aplinkos taršai mažinti“.
Šį riboto naudojimo dokumentą (jame pažymima, kad „dokumento originalas paštu nebus siunčiamas“ - aut.past.) AAA direktorė Rolanda Lingienė balandžio 16 d. adresavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Oficialiame AAA tinklalapyje www.gamta.lt apie pavojų nė vienu žodžiu nepranešta.
Tačiau lrytas.lt kalbintas neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis, kuris balandžio 20-ąją grįžo lėktuvu iš Turkijos, nemano, jog dalelių pavojus, apie kurį prakalbo AAA, yra didelis. Vis dėlto J.Girskis prisiminė Černobylio katastrofą, kai daugelis žmonių nežinojo apie galimas radiacinio lietaus ir kitų sprogimo šalutinių reiškinių pasekmes: „Svarbiausia, kad visuomenę pasiektų informacija, ir tada nebūtų skatinama panika“.
Geofizikai bijo, kad Ejafjadlajokudlio
ugnikalnio išsiveržimu šis gamtos kataklizmas gali nesibaigti. Minėtas ugnikalnis yra netoli kito vulkano - Katlos, kuris laikomas kur kas pavojingesniu. Mokslininkai turi duomenų, kad kiekvienas ankstesnis Ejafjadlajokudlio
ugnikalnio išsiveržimas (jie vyko 920, 1612 ir 1821-1823 metais) išprovokuodavo po to įvykdavusį Katlos išsiveržimą. Katla - itin pavojingas ugnikalnis, pasidaręs aktyvesnis nuo 1999 metų.
Mokslininkai mano, kad jei Katla išsiveržtų, kiltų didžiulis potvynis, kurį sukeltų didžiuliai ištirpę Islandijos ledynai. Gerokai padaugėtų ir išmetamų pelenų kiekis. Balandžio 20-ąją Islandijos prezidentas Olafuras Grimssonas sukvietė Europos ir tarptautinius ekspertus, kurie ėmėsi planuoti galimus Katlos išsiveržimo scenarijus.
Nereikėtų pamiršti ir kitos liūdnos, su Islandijos ugnikalniu susijusios istorijos. Jo pavadinimas - Laki (arba Lakagígar). Šis plyšinis ugnikalnis yra netoli nuo Ejafjadlajokudlio
ugnikalnio. Labiausiai Laki pagarsėjo, kai net 8 mėnesius 1783-1784 metais truko jo išsiveržimas, kurio metu buvo išmesta 14 kubinių kilometrų lavos, o 120 mln. tonų sieros dioksido dujų išžudė ne tik pusę Islandijos galvijų (didžiąją dalį avių, pusę karvių, jaučių ir arklių) bei ketvirtadalį gyventojų, bet ir išmušė iš ritmo visą pasaulį.
1783 m. birželio 8 d. prasidėjęs Laki išsiveržimas lavos fontanus išmetė iki 800-1400 m aukščio. 1783-iųjų vasara Europoje buvo pati karščiausia. 120 mln. tonų sieros dioksido dujų - tai tris kartus daugiau nei visos Europos pramonės išmetamųjų dujų kiekis 2006-aisiais.
Nuodingi debesys aptemdė Bergeną, Prahą, Berlyną, La Havrą, Didžiosios Britanijos miestus. Rūkas buvo toks tirštas, kad laivai negalėjo plaukioti, o saulė, liudininkų teigimu, buvo „kraujo spalvos“. Vien Anglijoje apsinuodiję dujomis mirė 23 tūkst. žmonių. Istorikai mano, kad Laki išsiveržimas ir jo pasekmės, o ypač 1788 metų badas, prisidėjo prie 1789 metais įvykusios Prancūzijos revoliucijos.
1784-ųjų žiema Šiaurės Amerikoje buvo ilgiausia ir šalčiausia. Užšalo net Misisipės upė Naujajame Orleane, ledas susiformavo ir Meksikos įlankoje.
Egipte prasidėjo badas, kurio metu išmirė šeštadalis šalies gyventojų. Laki išsiveržimas paveikė ir visą Afriką, Japoniją.