Prieš savaitę nubudus pirmajam ugnikalniui, savo namus buvo
priversti palikti maždaug 800 žmonių. Dabar, potvynio pavojui
atslūgus, dauguma jų grįžo namo įvertinti stichijos padarytus
nuostolius.
Nuo pietinio ugnikalnio šlaito iki pat jūros besidriekiančius
laukus dengia pelenai. Storas jų sluoksnis taip pat užklojo namus,
automobilius ir prasiskverbė į jų vidų.
„Nelabai gražu, nelabai gražu“ - kartojo 57-erių Gudni
Thorvaldssonas, apžiūrėdamas savo 50 avių ir
40 arklių bandą, kuria paprastai rūpinasi vasaros metu, kai nedirba
Reikjaviko žemės ūkio universitete.
Dauguma ūkininko sodybos durų iki šiol laikomos apklijuotos
lipnia juostele, baiminantis toksiško vulkaninių pelenų poveikio
tvartuose laikomoms avims. Ekspertų teigimu, pelenuose gali būti
didelis kiekis fluorido.
„Matėme, kaip pelenų debesis nuslinko už tų kalnų, tačiau
vėjas pasisuko į mus ir jis užslinko čia. Tada pelenai krito visą
naktį ir visą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį,“ -
pasakojo G.Thorvaldssonas.
Tolumoje buvo matyti, kaip pravažiuojančios mašinos nuo žemės
kėlė pelenų debesis.
Netoliese nedidelį ūkį turinti 43-jų Anna Birna Thrainsdottir pasakojo, kad užslinkus pelenų debesiui, dėl ūkį apgaubusios tamsos ji buvo praradusi laiko pojūtį.
„Džiaugiuosi dienos šviesa, bet viską užklojo maždaug 20
centimetrų pelenų sluoksnis. Tai, suprantama, labai blogai. Laukiame
lietaus. Nors paprastai niekada jo nelaukiame, „ - sakė moteris,
turinti vilties, kad lietus nuplaus pelenus.
Vulkanologai, remdamiesi ankstesnių stebėjimų duomenimis,
teigia, kad po pirmojo Ejafjadlajokudlio ugnikalnio, dažnai, nors ne
visada, nubunda ir antrasis, dar didesnis Katlos vulkanas. Paskutinį
kartą taip buvo atsitikę 1918 metais.
Be to, Katlą dengia storesnis, nei pirmąjį, ledo sluoksnis,
kuriam susilietus su besiveržiančia magma kiltų debesys, panašus
į tuos, kurie šešioms dienoms buvo paralyžiavę Europos oro
erdvę.
Pasak Geomokslų instituto profesoriaus Pallo Einarssono, nubudus Katlai, didžiausias pavojus kiltų, magmai
pradėjus tirpdyti 600-700 metrų ledo kepurę. Susidariusi vandens
srovė galėtų prilygti Amazonei, sakė profesorius, neatmetantis ir
vulkaninių pelenų išsiveržimo galimybės.
„Katla tiesiog nubunda tada, kai nubunda. Mes jau 20 metų to
laukiame. Katla po kartą nubunda kas šimtmetį, o paskutinį kartą
ji buvo išsiveržusi 1918-aisiais“, - sakė A.B.Thrainsdottir.