Kovo 31 dieną Belgijos federalinio parlamento Vidaus reikalų
komitetas vienbalsiai pritarė sprendimui uždrausti visoje šalyje
viešose vietose dėvėti drabužius ir šydus, kurie trukdo nustatyti
asmens tapatybę, tarp jų visą veidą dengiančius hidžabus ir
burkas.
Pažeidusiems šį draudimą asmenims gali būti skirta 15-25
eurų (52-86 litų) bauda, taip pat iki septynių parų areštas.
Išimtys būtų taikomos policijos leidimą dėvėti tokius drabužius
turintiems asmenims.
Valdančiosios koalicijos ir opozicijos nariai pasisako už tokį
teisės aktą, todėl tikėtina, kad ketvirtadienį už jį bus
nubalsuota didele dauguma.
Tačiau Belgijai šiuo metu gresia didelė politinė krizė, nes
viena partija pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos,
jeigu per parą nebus baigtos įtemptos derybos dėl valdžios
pasidalijimo tarp prancūziškai ir flamandiškai kalbančių
bendruomenių.
„Yra viena kliūtis. Parlamento darbotvarkė gali būti
sutrikdyta, priklausomai nuo to, kaip vystysis politinė padėtis“, -
sakė vienas pareigūnas.
Įtakinga žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“
trečiadienio vakarą, kad įstatymas, kuris suvaržytų kai kurių
musulmonių teises, būtų nekonstruktyvus.
„Tokio pobūdžio draudimai veda į padėtį, kai pralaimi abi
pusės, - sakė „Human Rights Watch“ ekspertė Vakarų Europos
klausimais Judith Sunderland. - Jie pažeidžia
teises tų, kurios renkasi dėvėti šydus, ir niekaip nepadeda toms,
kurios verčiamos tai daryti“.
Organizacija nurodė, jog nesama jokių įrodymų, kad veidą
dengiančių drabužių dėvėjimas kelia pavojų visuomenės
saugumui, pažeidžia viešąją tvarką, sveikatos ir moralės normas
arba kitų žmonių esmines teises ir laisvę.
Burkų ir hidžabų uždraudimas vargu ar padėtų moterims,
kurios verčiamos dangstytis veidus, tik suvaržytų arba visiškai
atimtų galimybę joms prašyti patarimo arba paramos, sako „Human
Rights Watch“. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad planuojamas priimti įstatymas veikiau įkalintų tokias musulmones jų namuose, o ne jas išlaisvintų.
Belgijos lyderiai ir partijos pastarąją savaitę dalyvavo
derybose, kurios dažnai užtrukdavo iki vėlumos siekiant išspręsti
konfliktą dėl federalinės valdžios pasidalijimo. Šalis dėl šio
klausimo yra susipriešinusi nuo paskutiniųjų rinkimų 2007 metų
birželį.
Belgijos karalius Albertas II įpareigojo šioms deryboms
tarpininkaujantį buvusį premjerą Jeaną Lucą Dehaene'ą (Žaną
Luką Dehaną) raginti konfliktuojančias šalis susitarti, tačiau
pastarasis antradienio vakarą pripažino nesugebėjęs rasti
kompromiso, kuris tiktų visoms partijoms.
Dabartinis premjeras Yvesas Leterme'as planuoja
kreiptis į parlamentą 12 val. 15 min. Grinvičo (15 val. 15 min.
Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad iki to laiko kompromisinis susitarimas
jau bus priimtas.
Klestintis Flandrijos regionas, kuriame gyvenantys žmonės,
daugiausiai flamandai, sudaro apie 60 proc. šalies gyventojų,
pastaruoju metu aktyviai siekė didesnės politinės galios.
Belgija iš viso turi 10,5 mln. gyventojų.