Alexandero de Croo ir jo vadovaujama
Flandrijos liberalų demokratų partija „Open VLD“ ketvirtadienį
pasitraukė iš penkių partijų koalicijos dėl užsitęsusio
konflikto tarp politikų, atstovaujančių daugiausiai flamandiškai
kalbančiam šiauriniam Flandrijos regionui ir pietinei Valonija,
kurioje gyvena daugiausia prancūzakalbiai.
Dėl šio žingsnio vyriausybė tapo nestabili, o premjeras
Yves'as Leterme'as pateikė prašymą atsistatydinti,
kurio Belgijos karalius Albertas II penktadienį dar nepatvirtino.
„Jeigu sulaužę savo pažadus stengsis juos išpildyti, galime
iš naujo įvertinti padėtį“, - A.de Croo sakė flamandų kalba
transliuojančiai televizijai VRT.
„Open VLD“ vadovas pasiūlė prancūzakalbiams atstovaujančių
trijų valdančiosios koalicijos partijų lyderiams per savaitę
apsispręsti dėl naujo susitarimo.
Tuo tarpu prancūzakalbių partijų vadovai vienoje prancūzų
kalba transliuojančioje televizijoje sakė esantys pasiruošę iš
atnaujinti derybas su „Open VLD“, tačiau jokių ultimatumų
nepriimsiantys.
„Mielai priimčiau šią naują galimybę, tačiau negalime
nustatyti jokių galutinių terminų“, - sakė Socialistų partijos
pirmininkas Elio Di Rupo.
„Svarbu susitarimas, o ne data“, - jam antrino Joelle Milquet, centristinės CDH partijos vadovė.
Belgiją krečiantis skirtingas kalbas vartojančių bendruomenių
konfliktas labiausiai susijęs su Briuselio priemiesčiuose, kuriuose
gyvena daugiausiai flamandai, prancūzakalbiams taikomomis
specialiomis teisėmis.
Konfliktas tarp šios apygardos bendruomenių atspindi platesnę
Belgiją apėmusią krizę: flamandų lyderiai reikalauja didesnės
autonomijos turtingesniam Flandrijos regionui, o Valonija baiminasi,
jog toks žingsnis gali atvesti prie šalies suskaldymo.
Briuselio priemiesčių regionas yra vienintelis Belgijoje,
kurioje oficialiai galioja dvikalbystė. Kitur vietos arba regionų
administracijos oficialiai naudoja tik flamandų arba prancūzų
kalbą.
Belgijoje nėra nei vienos partijos, kuri atstovautų visos
šalies gyventojams, todėl kalbinės mažumos bendruomenėms
specialios balsavimo teisės itin svarbios.
Ši politinė krizė gali pasireikšti tarptautiniu lygiu, nes
Belgija šių metų antroje pusėje perims pirmininkavimą Europos
Sąjungai.
Y.Leterme'as vyriausybei vadovavo tik penkis mėnesius, perėmęs
premjero postą be rinkimų iš Hermano Van Rompuy, kuris netikėtai pasitraukė praeitų metų lapkritį,
kai buvo išrinktas pirmuoju ES prezidentu.