2008-aisiais Baltasaras Garzonas pradėjo tyrimą, kuris buvo vėliau atidėtas, dėl keturis dešimtmečius trukusio generolo F.Franko režimo padarytų žiaurių nusikaltimų.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė sprendimą, kad teisėjas B.Garzonas piktnaudžiavo savo teisinėmis galiomis, ir jam gresia teismo procesas.
Pasak AFP naujienų agentūros, ispanai surengė protestus 28 miestuose. Tūkstančiai gyventojų, tarp jų ir žymusis ispanų kino režisierius Pedro Almodovaras bei kitos įžymybės, susirinko į demonstracijas Madride. Nedidelį protestą prieš teisėją B.Garzoną surengė fašistų „Falange Espanola“, rėmusio F. Franko režimą, nariai.
Kovotojų už žmogaus teises grupės tvirtina, kad teisėjo B.Garzono nuteisimas pakenktų Europos Sąjungos pastangoms kovojant su piktnaudžiavimu ir prievarta.
B.Garzono byloje sulaukta skundų iš kelių Ispanijos dešiniųjų partijų. Jos tvirtina, kad pradėjęs tyrimą dėl dešimčių tūkstančių ispanų, dingusių per šalies pilietinį karą 1936-1939 m. ir F.Franco režimo metu, teisėjas sąmoningai peržengė savo įgaliojimus.
2008 m. spalį B.Garzonas nurodė nedelsiant iškasti pilietinio karo kapavietes.
Praėjusį vasarį Ispanijos aukščiausiojo teismo tardytojas Luciano Varela nusprendė, kad B.Garzonas ignoravo 1977 m. priimtą amnestiją dėl pilietinio karo nusikaltimų.
Amnestijos įstatymas buvo taikomas abiejų pusių padarytiems politiniams nusikaltimams. Šiuo įstatymu buvo siekiama užtikrinti, kad praeities įvykiai nebūtų toliau nagrinėjami. Pasak korespondentų, juo grindžiamas ir Ispanijos perėjimas iš diktatūros į demokratiją.
B.Garzonas apskundė sprendimą.
Teisėjas B.Garzonas yra priėmęs daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusių nuosprendžių, tarp jų ir prieš Augusto Pinochetą dėl žmogaus teisių pažeidimų bei Osamą bin Ladeną dėl Rugsėjo 11-osios. Tačiau nemažai kam kyla klausimas, ar jis neperlenkė lazdos dėl generolo F.Franco laikais įvykdytų „nusikaltimų prieš žmoniją“.