Oficialiais duomenimis, 54,4 procento Austrijos piliečių, turinčių teisę balsuoti, arba neatėjo į rinkimų apylinkes, arba įmetė į balsadėžes neužpildytus biuletenius. Tai - blogiausias rodiklis per visą pokarinę rinkimų Austrijos Respublikoje istoriją.
Austrijos televizijos kompanijos ORF užsakymu surengtos apklausos duomenimis, tokį mažą rinkėjų domėjimąsi prezidento rinkimais nulėmė dvi pagrindinės priežastys - kandidatų nepatrauklumas ir iš anksto užprogramuota balsavimo baigtis.
Be to, didelė dalis respondentų pareiškę nelaiką svarbiomis federalinio prezidento pareigų. Tik 5 procentai apklaustųjų sakė negalėję balsuoti dėl nuo jų nepriklausiusių objektyvių priežasčių.
Rinkimuose dalyvavo 49,17 procento rinkėjų. Dabartinį prezidentą Heinzą Fischerį parėmė 2 milijonai 287 tūkstančiai 640 Austrijos piliečių, arba 78,94 procento balsavusiųjų. Austrijos istorijoje geresnį rezultatą pavyko pasiekti tik Rudolfui Kirchschlaegeriui 1980 metais - 79,87 procento.
Kai dėl H.Fischerio varžovų, tai opozicinės dešiniosios Austrijos laisvės partijos kandidatė Barbara Rosenkranz surinko tik 15,62 procento balsų, o Krikščionių partijos kandidatas Rudolfas Goeringas - tik 5,44 procento.