Paprastai pirmasis radijo žibintas būna 4 km nuo nusileidimo tako pradžios, o antrasis – 1 km nuo tako. Tačiau Smolensko oro uoste pirmasis radijo žibintas yra už 6 km nuo tako pradžios. Jeigu lenkų lėktuvo pilotas apie tai nežinojo, jis galėjo pasirinkti netinkamą tūpimo trajektoriją orientuodamasis į įprastą atstumą.
Tuo galima būtų paaiškinti, kodėl už 1,5–2 km nuo tako jis skrido vos kelis metrus virš žemės, nors turėjo būti mažiausiai 70 metrų aukštyje. Rusų lakūno iš Smolensko Aleksandro Korončiko nuomone, lenkų lėktuvo pilotas skrido taip, lyg nusileidimo tako būtų tikėjęsis arčiau negu jis buvo iš tikrųjų.
Nepaisant šių svarstymų, kiti rusų ekspertai teigia, kad radijo žibinto padėtis galėjo prisidėti prie katastrofos tik esant daugeliui kitų klaidų. Tačiau A.Korončikas sako, kad apie žibinto padėtį rusai lenkų lėktuvo pilotą turėjo informuoti iš anksto, o tas šią informaciją privalėjo įvesti į lėktuvo skrydžio parametrus valdančius įrenginius.
Be to, aptarnaujantis oro uosto personalas, matydamas, kad lėktuvas skrenda per žemai, turėjo liepti lakūnui pakoreguoti aukštį. Apie tai, kad skrendama per žemai, lakūną turėjo perspėti ir lėktuve esantis aukščio matuoklis bei palydovinė navigacijos sistema.
Prezidentinio lėktuvo pirmasis pilotas Arkadiuszas Protasiukas keliomis dienomis anksčiau buvo skridęs į Smolenską su Donaldu Tusku. Tačiau tada lėktuvas prie nusileidimo tako galėjo artėti iš kitos pusės, kur radijo žibintų padėtis yra standartinė – 4 ir 1 km prieš nusileidimo taką.
Vis dėlto Donaldą Tuską skraidinančio lėktuvo vadas pulkininkas Bartoszas Stroinskis nemano, kad nestandartinis radijo žibintų išdėstymas galėjo būti aviakatastrofos priežastis.
Viešoji nuomonė
Per „Rzeczpospolitos“ užsakymu balandžio 24 d. atliktą apklausą net 67 proc. respondentų teigė tikintys, kad katastrofos prie Smolensko priežastis pavyks išaiškinti, 26 proc. galvoja, kad vyriausybė nedaro visko, kas yra įmanoma.
Žinomas lenkų sociologas Andrzejus Rychardas teigia, kad aukštas visuomenės pasitikėjimas yra pirmųjų aktyvių vyriausybės veiksmų, kurių buvo imtasi iš karto po katastrofos bei valdžios pažadų atskleisti visuomenei visas katastrofos aplinkybes, pasekmė. Vis dėlto jis mano, kad jei tyrimas užsitęs, tokio pasitikėjimo ilgainiui išsaugoti nepavyks. Dar yra daug neaiškumų ir klausimų, į kuriuos katastrofą tiriantys prokurorai neatsako. Jie leidžia suprasti, kad tyrimas truks dar ilgai.