Moldomusos Kongantijevo išsiuntimas iš Maskvos, rodo, kad Rusija
remia Kirgizijos opozicijos, atėjusios į valdžią per masinius
neramumus balandžio 7 dieną, lyderius. Rusija pirmoji de facto
pripažino laikinąją vyriausybę, pažadėdama finansinę pagalbą.
Kirgizijos valdžia nori patraukti atsakomybėn kelis jėgos
struktūrų vadovus, dirbusius esant dabar jau nuverstam prezidentui
Kurmanbekui Bakijevui, kaltindama juos šaudymu į vyriausybės rūmus
šturmavusią minią, kai žuvo 85 žmonės. Mačiusieji sako, kad kai
kurie opozicijos šalininkai taip pat paleido atsakomąją ugnį.
„Drauge su Rusijos specialiosiomis tarnybomis jis buvo sulaikytas
(Maskvoje)“, - sakė E.Baisalovas.
Pasak jo, dabar M.Kongantijevas yra Nacionalinio saugumo tarnybos
tyrimų izoliatoriuje.
M.Kongantijevas buvo balandžio 6-7 dienomis Talaso mieste,
mėgindamas sustabdyti riaušes šalies šiaurės vakaruose. VRM
vadovą sučiupo minia protestuotojų ir žiauriai sumušė. Vėliau
jis buvo evakuotas į sostinę, kur jis buvo gydomas namų arešto
sąlygomis, bet po kelių dienų dingo iš Biškeko.
Pasak E.Baisalovo, buvęs ministras yra ir liudytojas daugelyje
daug atgarsių sukėlusių bylų, tarp jų dėl Nacionalinio banko
filialo Džalalabade apiplėšimo 2005 metais ir buvusio šalies
prezidento kanceliarijos vadovo Medeto Sadyrkulovo nužudymo.
Kirgizijos generalinės prokuratūros atstovas pranešė
agentūrai „Reuters“, kad M.Kongantijevas apklaustas, bet jam kol kas
jokių kaltinimų nepareikšta.
Laikinoji vyriausybė teigia, kad ketina reikalauti išduoti
buvusį prezidentą, radusį prieglobstį Baltarusijoje.
K.Bakijevas penktadienį pripažino, kad tolesnis Amerikos karių
buvimas šalyje „erzino Rusiją“, ir tai suvaidino „tam tikrą
vaidmenį“ jį nušalinant.
Rusija, turėdama karinę oro bazę Kirgizijoje, suinteresuota,
kad Amerikos oro bazė būtų pašalinta iš šios šalies, nes ji
laiko Centrinę Aziją savo interesų zona.