Todėl Lenkijos apžvalgininkai prognozuoja, kad surinkti reikalingą parašų skaičių pajėgs tik 5–6 pretendentai, atstovaujantys seniai politinėje scenoje įsitvirtinusioms partijoms.
Neabejojama, kad lemiamoje kovoje dalyvaus Pilietinės platformos kandidatas Bronislawas Komorowskis, opozicinės Teisės ir teisingumo partijos lyderis, žuvusio Lecho Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis, kairiųjų lyderis Grzegorzas Napierskis, Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkas – Waldemaras Pawlakas ir vienas iš Piliečių platformos įkūrėjų, dabar nepriklausomas kandidatas – Andrzejus Olechowskis.
Kol kas apklausos palankios B.Komorowskiui
Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų B.Komorowskis rodo dienraščių „Rzeczpospolita“ ir „Gazeta Wyborcza“ užsakymais atliktų visuomenės apklausų rezultatai. Pagal jas, šiuo metu B.Komorowskis surinktų 47 proc., o pagrindinis jo konkurentas J.Kaczynskis – 26 proc. balsų. Kiti kandidatai nuo jų atsiliktų mažiausia 20 procentinių punktų.
Tačiau apžvalgininkai pažymi, kad B.Komorowskio persvara gali mažėti. Primenama, kaip 2005 m. prezidento rinkimuose dalyvaujant L.Kaczynskiui ir Donaldui Tuskui pastarasis iki pat antrojo rinkimų turo visuose apklausose pirmavo, tačiau galiausiai pralaimėjo L.Kaczynskiui.
Atkreipiamas dėmesys ir į 2000 m. prezidentinę kampaniją, kai Aleksandras Kwasniewskis, iš pradžių turėdamas didžiulę persvarą prieš Lechą Walęsą, rinkimus laimėjo vos kelių procentų persvara.
Be to, B.Komorowskio situacija yra labai kebli. Žuvus L.Kaczynskiui, jam, kaip Lenkijos Seimo maršalkai, pagal konstituciją tenka eiti laikinojo prezidento pareigas. Taigi bet kuris jo sprendimas gali išprovokuoti opozicijos atakas.
Politikai jau leidžia suprasti, kad priešinsis naujų (vietoje žuvusių aviakatastrofoje) nacionalinio banko vadovo ir aukščiausių kariuomenės vadų paskyrimams. O ypač aršiai B.Komorowskis būtų puolamas, jei pasirašytų naujus Lenkijos nacionalinės atminties instituto – pagrindinės liustracijos institucijos, iki šiol politiškai susijusios su Teisės ir teisingumo partija, įstatymus. Žuvęs prezidentas L.Kaczynskis norėjo, kad įstatymus pirmiausia išnagrinėtų Konstitucinis tribunolas.
J.Kaczynskio dilema
Likęs vieninteliu visuotinai atpažįstamu Teisės ir teisingumo politiku ir spaudžiamas kitų partijos vadovybės narių, nors ir išgyvendamas asmeninę brolio žūties tragediją, J.Kaczynskis ryžosi kovai dėl prezidento posto. „Lenkija yra svarbiausia“, – parašė savo pareiškimo pabaigoje.
Tačiau šio politiko padėtis yra sudėtinga. Apžvalgininkų nuomone, šių rinkimų jis negali triuškinamai pralaimėti, nes tai labai pakenktų jo, kaip Teisės ir teisingumo partijos lyderio, autoritetui. Ryškus pralaimėjimas, galima sakyti, jam palankioje situacijoje, kai visuomenėje vyrauja užuojautos nuotaikos dėl jo brolio žūties, veikiausiai susilpnintų jo poziciją ir galėtų iškelti klausimą apie tolimesnę jo lyderystę partijoje. Galbūt tai net nulemtų visos partijos ateitį.
Tačiau ir pergalė rinkimuose jam nėra naudinga. J.Kaczynskis visada sakydavo, kad vėl sieks tapti vyriausybės vadovu, kurio rankose yra sukoncentruotos realios valdžios galios. Todėl, jei J.Kaczynskiui pavyktų laimėti prezidento rinkimus, jis stengtųsi plėsti palyginti nedideles prezidento kompetencijas, taip sukeldamas nuolatinius konfliktus su vyriausybe bei Seimo dauguma.
Publicistai svarsto, kad geriausia būtų, jei J.Kaczynskis patektų į antrąjį prezidento rinkimų turą ir minimaliai jame pralaimėtų. Taip jam pavyktų išsaugoti žymaus politinio lyderio aureolę ir išvengti jam neparankaus prezidento posto. Be to, nesupančiotas prezidentūros jis galėtų atsidėti kovai kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Kampanija bus rami?
Visų pagrindinių kandidatų į prezidentus štabai deklaruoja, kad kampanija Smolensko tragedijos šešėlyje turi būti rami, neagresyvi ir dalykiška. B.Komorowskio rinkiminio štabo vadovas Slawomiras Nowakas užtikrina, kad Pilietinės platformos kandidato kampanija bus trumpa ir rami. Tačiau jau pirmieji politikų pasisakymai verčia tuo suabejoti.
Jau minėtame J.Kaczynskio pareiškime galima išskaityti aiškių užuominų apie jo rinkimų kampanijos kryptį. Jame jis kalba apie velionio brolio misijos tęsimą ir siekį, kad „tikrieji lenkai ir patriotai visiems laikams pakeltų galvas“.
Buvęs užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius TVN 24 televizijos laidoje „Taškas virš i“ teigia, kad J.Kaczynskis, savo kampanijoje naudodamas patriotinę retoriką, dalydamas žmones į tikrus ir ne visai tikrus patriotus, gali tik supriešinti visuomenę. Jo nuomone, nors B.Komorowskis ir “neišras parako, bet ir nepadegs Lenkijos“, o J.Kaczynskis galėtų tai padaryti, jei tik tai atitiktų jo politinius siekius.
J.Kaczynskio rinkiminio štabo vadovė Joana Kluzik-Rostkowska, pareiškusi, kad kampanija bus dalykiška ir kultūringa, tuojau pat pridūrė, kad B.Komorowskį laiko antraeiliu, charizmos neturinčiu politiku.
Pilietinė platforma į tokį pasisakymą sureagavo greitai. Seimo vicemaršalka Stefanas Niesiolowskis apkaltino J.Kaczynskį, kad šis savo rinkiminėje kampanijoje stengiasi pasinaudoti tragedija prie Smolensko. „Kas jį įpareigojo tęsti žuvusių tragedijoje misiją? – klausia S.Niesiolowskis. – Jis gali kalbėti savo brolio vardu, bet negali pasisavinti politinio visų aukų testamento vykdytojo vaidmens“.
Teisės ir teisingumo partijos kontroliuojama visuomeninė televizija, kuri dviejų valandų filme be komentarų pateikė „žmonių iš gatvės“ pasisakymus, Lenkijos vyriausybę, Donaldą Tuską, Rusiją ir žiniasklaidos priemones kaltinančius sąmokslu prieš L.Kaczynskį.
Kairiųjų kandidatas į prezidentus Grzegorzas Napierskis sako, kad J.Kaczynskio kandidatavimas reiškia, jog vėl bus grįžta prie juodosios kampanijos priemonių: „kablių“, „bylų“, įtarimų skleidimo.
Politologas Wieslawas Jablonskis teigia, kad J.Kaczynskio kampanija galima apibūdinti kaip „kalk gedulą, kol karštas“. Jo nuomone, J.Kaczynskis stengsis maksimaliai panaudoti išaugusias natūralias žmonių simpatijas tragiškai žuvusiam broliui ir jo žmonai.
Naujausios viešosios apklausos rodo, kad po katastrofos prie Smolensko L.Kaczynskio populiarumas visuomenėje per kelias savaitės išaugo 20 procentų.
Tikisi dalykiškumo
Vis dėlto dalis apžvalgininkų tikisi, kad iš kampanijos neišnyks ir dalykiniai aspektai. Kaip rašo „Gazeta Prawna“, takoskyra tarp Pilietinės platformos bei Teisės ir teisingumo ir jų kandidatų yra tai, kokią Lenkiją jie regi – solidarią ar liberalią. J.Kaczynskis pagal šį šabloną atstovauja pirmajai, o B.Komorowskis – antrajai.
B.Komorowskis pasisako už greitą valstybinių įmonių privatizavimą, už tai, kad sveikatos apsaugos srityje būtų įvesti rinkos mechanizmai, už ligoninių komercializaciją, greitesnį euro įvedimą, už glaudų bendradarbiavimą su Vokietija, Lenkijos pozicijos stiprinimą Europos Sąjungoje (ES), už vyriausybės vaidmens akcentavimą.
J.Kaczynskis yra valstybės nuosavybės, užtikrinančios jai didesnę jėgą ir saugumą, sveikatos draudimo mokesčio didinimo, nacionalinės valiutos, kai Lenkija pasiektų ES šalių išsivystymo vidurkį, atsisakymo bei aktyvios užsienio politikos, ypač artimiausių kaimynų atžvilgiu, šalininkas.