„Ketvirtadienį milžinas išmetė pelenų iš pradžių į 3
tūkst. metrų aukštį, po to į 8 kilometrų virš jūros lygio
aukštį“, - agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos mokslų akademijos
Tolimųjų Rytų skyriaus geofizinės tarnybos Kamčiatkos filialo
atstovas.
Jis pažymėjo, kad ir penktadienį Karymo ugnikalnis nenurimo.
„Praėjusią parą užfiksuota, kad ugnikalnis vėl išspjovė
pelenų į maždaug 3 kilometrų virš jūros lygio aukštį“, -
pažymėjo agentūros pašnekovas.
Pasak jo, per parą Karymo ugnikalnyje užregistruoti daugiau kaip
50 žemės drebėjimų.
„Dabar šios ugnikalnis pavojingas pro jį praskrendantiems
lėktuvams, bet pavojaus gyvenvietėms Karymas nekelia“, - sakė
agentūros pašnekovas.
Karymo sopka, kurios aukštis - 1 536 kilometrai, yra vienas
aktyviausių Kamčiatkos ugnikalnių. Jo pastarasis išsiveržimas
prasidėjo 1996 metų sausį ir tebevyksta iki šiol. 1996 metais
įkaitusi medžiaga veržėsi iš Karymo ežero, esančio už 6
kilometrų nuo ugnikalnio. Viskas, kas gyva, ežere tada žuvo. Iki
šiol jis tebėra negyvas.