Susitikimas Sarajeve rengiamas Balkanų regione stiprėjant
nerimui, kad Europos skolų krizė ir problemos, kurios kilo Bendrijai
į savo gretas priėmus dvylika naujų narių, prisijungusių nuo 2004
metų, sulėtins tolesnį plėtros procesą.
Į susitikimą vykstantis Švedijos užsienio reikalų ministras,
buvęs Balkanų taikos pasiuntinys Carlas Bildtas sakė, jog tikisi „tvirto pakartotinio ES patikinimo“ dėl Balkanų šalių integracijos perspektyvų.
„Esama grupės šalių, kur šiomis dienomis entuziazmas dėl
plėtros nėra šimtaprocentinis. Todėl svarbu, kad mes atvykę čia
dar kartą patikintume ir pasakytume... durys atviros“, - sakė jis.
Italijos diplomatijos vadovas Franco Frattini
savo ruožtu sakė, jog viliasi, kad „ES drauge su JAV ir Rusija,
kurių pareigūnai taip pat dalyvaus aukšto lygio susitikime,
prisiims labai ambicingus įsipareigojimus“.
„Tikiuosi, kad Europa nesidrovės dar kartą patvirtinti savo
įsipareigojimus. Jei to nelinkusios daryti valstybės narės, savo
vaidmenį turi atlikti Europos (Sąjungos) institucijos“, - sakė
F.Frattini.
Susitikimą Sarajeve organizavo Ispanija, kuri šiuo metu
pirmininkauja 27 valstybes vienijančiai Bendrijai. Jame taip pat
dalyvaus Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis
Moratinosas, ES užsienio politikos
vadovės Catherine Ashton bei ES plėtros ir Europos
kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fuele.
Tuo tarpu Serbijos vicepremjeras Božidaras Deličius, kuruojantis
integracijos į ES klausimus, interviu dienraščiui „Blic“ įspėjo
„nepuoselėti nerealių lūkesčių“ dėl šio susitikimo.
Balkanų valstybės iš ES tikis ne tik pažadų dėl ateities,
bet ir tam tikrų ryžtingų žingsnių, kurie patvirtintų jos
pasiryžimą tęsti plėtrą.
Bosnija ir Hercegovina bei Albanija tikisi, kad Briuselis greitai
leis liberalizuoti vizų režimą jų piliečiams. Tuo tarpu Belgradas
nori, kad ES greitai ratifikuotų Stabilizacijos ir asociacijos
susitarimą, kuris yra pirmasis žingsnis į narystę.
Bendrijos viduje stiprėja nepritarimas tolesnei plėtrai, nes
būgštaujama, kad tai gali paveikti finansinį stabilumą bloke,
kuris kovoja su didžiule skolų krize, galinčia iš Graikijos
išplisti į kitas finansiškai nestabilias šalis.
Vakarų Balkanų šalys, išskyrus Kroatiją, yra vienos
skurdžiausių valstybių, pareiškusių norą prisijungti prie ES.