„Ukrainos laikymasis nedalyvavimo blokuose politikos reiškia
Ukrainos nedalyvavimą karinėse politinėse sąjungose ir prioritetą
dalyvauti tobulinant ir plėtojant Europos kolektyvinio saugumo
sistemą“, - sakoma įstatymo projekte „Dėl vidaus ir užsienio
politikos pagrindų“.
Ukraina dar 2003 metais priėmė įstatymą, pagal kurį Kijevas
užsibrėžė tikslą tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare ir 2008
metais tikėjosi gauti kvietimą, bet NATO šalys priėjo prie
nuomonės, kad Ukraina nesubrendo narystei ir pasiūlė jai įvykdyti
būtinas ekonomikos ir karines reformas, kad ji atitiktų
organizacijos reikalavimus.
Papildomas sunkumas buvo ir nepakankamas ukrainiečių pritarimas
narystei Aljanse, tik maždaug 20 proc. jų pareiškė, kad remia
prisijungimą prie NATO.
Atsisakymas narystės Aljanse planų buvo V.Janukovyčiaus,
maniusio, kad siekis įstoti į NATO apsunkina Kijevo ir Maskvos
santykius, viena rinkimų kampanijos nuostatų.
Kremlius, tradiciškai manantis, kad buvusios SSRS respublikos yra
jo įtakos zona, neigiamai vertino Kijevo planus įstoti į NATO.
Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose padidėjo prezidentaujant
Viktorui Juščenkai, pareiškusiam, kad narystė NATO neturi
alternatyvos.
Tačiau atėjus į valdžią V.Janukovyčiui, Ukrainos užsienio
reikalų ministras Konstiantynas Hryščenka aiškiai pareiškė, kad
klausimas dėl siekio įstoti į NATO galutinai išbrauktas iš
darbotvarkės.
Kijevas, tradiciškai teigęs, jog jam narystė NATO ir narystė
Europos Sąjungoje yra tarpusavyje susijusios, dabar pareiškia, kad
tik eurointegracija tebėra aktuali 46 mln. gyventojų turinčiai
šaliai.
„Užtikrinti Ukrainos integraciją į Europos politinę,
ekonominę, teisinę sistemą, siekiant tapti Europos Sąjungos nare“,
- sakoma įstatymo projekte.
Įstatymo projekte neminima Rusija, su kuria santykiai aktyviai
atgaivinami, bet antradienį Saugumo tarybos posėdyje V.Janukovyčius
pareiškė, kad Kijevo tikslas - „strateginė partnerystė“ su rytine
kaimyne.