Skrydžio kontrolės bokštas suklaidino pilotus nurodydamas, kad lėktuvas yra arčiau nusileidimo tako negu buvo iš tikrųjų. Tai pavyko nustatyti apskaičiavus lėktuvo greitį ir palyginus jį su gautais nurodymais.
Iš paviešintų juodųjų dėžių įrašų aiškėja, kad du paskutinius skrydžio kilometrus lėktuvas įveikė vidutiniškai per 22 sekundes. Tai reiškia, kad dar po 22 sekundžių jis turėjo pasiekti nusileidimo taką.
Tačiau po 20,6 sekundės Tu-154 sudužo, būdamas beveik už kilometro nuo tako pradžios.
Tai reikštų, kad paskutines 20 skrydžio sekundžių lėktuvas skrido 137 km/val. greičiu. Tačiau toks greitis atrodo neįtikėtinas, nes bandymo tūpti metu jo greitis dar buvo 300 km/val.
Kita galimybė - neteisingi skrydžio kontrolierių duomenys. Ekspertų nuomone, vadovaudamasi oro uosto skrydžio kontrolieriaus komandomis, įgula galėjo manyti, kad lėktuvas jau yra pasiekęs nusileidimo taką.
„Tai, kad jie atsitrenkė į medžius už 1100 metrų nuo tūpimo tako, gali liudyti, jog įgula buvo įsitikinusi, kad šioje vietoje jau yra nusileidimo takas. Taigi, kyla klausimų dėl rusų skrydžio kontrolieriaus teikiamos informacijos, pavyzdžiui, ar jis teisingai nukreipė mūsų lėktuvą? Panašu, kad įgulai kaip tik neužteko to vieno kilometro“, – sako aviacijos ekspertas Kszysztofas Zalewskis.
Stenogramos buvo pakeistos?
Lenkijos karinių oro pajėgų pulkininkas Bartoszas Stroinskis, pakviestas į Maskvą konsultuoti šifruojant prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo "juodųjų dėžių" duomenis, pareiškė, kad paskelbtos stenogramos - ne tos, kurias jis pasirašė. Tai praneša Lenkijos televizijos kanalas TVN 24.
Anot B.Stroinskio, jis buvo pakviestas į Maskvą kaip žmogus, turintis darbo su lėktuvais Tu-154 patirties - pulkininkas skraidė šiais orlaiviais, tarnaudamas specialiajame transporto pulke. Iššifruotų pokalbių sudužusio lėktuvo kabinoje stenogramas jis pasirašė balandžio pabaigoje.
B.Stroinskis tikina, kad dokumento, Rusijos perduoto gegužės 31 d. ir Lenkijos paskelbto birželio 1 d., jis nepasirašė. Taigi, Rusija perdavė Lenkijai kažkokią kitą stenogramą.
Vienas iš skirtumų, kuriuos pastebėjo B. Strojinskis, perskaitęs paskelbtą iššifruotų pokalbių versiją, yra tvirtinimas, kad prieš katastrofą lėktuvo kabinoje buvo Lenkijos URM diplomatinio protokolo vadovas Mariuszas Kazana. Anot eksperto, jo pasirašytoje dokumento versijoje nebuvo konstatuotas M.Kazanos buvimas kabinoje.
Kaip pakomentavo šią aplinkybę Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Malgorzata Wozniakas, M.Kazanos pavardę stenogramoje nurodė katastrofos priežastis tiriančio Tarpvalstybinio aviacijos komiteto atstovai. Lenkijos ekspertai nustatė tik vieno iš kabinoje buvusių pašalinių žmonių asmenybę - tai buvo Lenkijos karinių oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas. Kas buvo antras žmogus, taip ir liko nežinoma.
Lenkijos prezidento lėktuvas sudužo prie Smolensko balandžio 10 d. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės, tarp jų - Lenkijos valstybės vadovas L.Kaczynskis.