L.Kaczynskis ir jo žmona Maria buvo tarp 96 keleivių,
skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo
Vakarų Rusijoje.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad po katastrofos prezidento
įgaliojimus laikinai perėmusį Lenkijos Seimo pirmininką liberalą
Bronislawą Komorowskį remia 52 proc.
lenkų.
Už jo varžovą, konservatyvios opozicijos lyderį Jaroslawą
Kaczynskį, kuris yra žuvusio prezidento
brolis dvynys, pasirengę balsuoti beveik 42 proc. rinkėjų.
Nors B.Komorowskis surinko daugiausiai balsų birželio 20 dieną
vykusiame pirmajame rinkimų rate, analitikai įspėja, kad jo
pergalė sekmadienį tikrai nėra garantuota.
J.Kaczynskis iki paskutinės minutės nesudeda ginklų ir bet
kokiomis priemonėmis siekia atsikratyti savo prieštaringos
reputacijos.
„Jis daro viską, ką gali, kad atsikratytų 2006-2007 metų
laikotarpio, kai buvo premjeru, įvaizdžio“, - agentūrai AFP sakė
politikos ekspertas Erykas Mistewiczius.
„Jis nori pasirodyti kaip taikintojas ir vengia bet kokio
konflikto, kuris galėtų mobilizuoti priešiškai jo atžvilgiu
nusiteikusius rinkėjus“, - pridūrė jis.
Rinkimų baigtis duos toną 38 mln. gyventojų turinčios šalies
politikai, nes B.Komorowskis yra viena svarbiausių figūrų ministro
pirmininko Donaldo Tusko liberalios pakraipos Pilietinėje
platformoje.
D.Tuskas siekia reformuoti socialinio aprūpinimo sistemą ir
paspartinti valstybės įmonių privatizaciją. Jo vyriausybė
pabrėžia, kad jai dirbant Lenkijai vienintelei iš 27-ių Europos
Sąjungos valstybių praėjusiais metais pavyko išvengti ekonominio
nuosmukio.
J.Kaczynskis nori, kad prezidentūra liktų euroskeptiškų
pažiūrų ir į reformas atsargiai žiūrinčių konservatorių
rankose.
Jo velionis brolis, kuris valstybės vadovu buvo išrinktas
2005-aisiais, pavertė prezidentūrą antiliberalų citadele, kai
dvynių partija „Įstatymas ir teisingumas“ 2007 metais pralaimėjo
parlamento rinkimus ir turėjo užleisti valdžią D.Tusko Pilietinei
platformai.
„Bronislawo Komorowskio rinkėjai nori patys tvarkytis savo
gyvenimus, tuo tarpu Jaroslawo Kaczynskio elektoratas daugiau tikisi
iš valstybės“, - sakė politologas Stanislawas Mocekas.
„B.Komorowskio šalininkai nenori, kad valstybė kištųsi į jų
reikalus, o J.Kaczynskio rėmėjai tikisi, kad ji jais pasirūpins“, -
pridūrė jis.
Sekmadienio balsavimas taip pat bus savotiškas barometras prieš
kitų metų pabaigoje numatytus parlamento rinkimus.
Prezidento rinkimai atidžiai stebės ir kitos šalys,
priklausančios ES, į kurią Lenkija įstojo 2004-aisiais. Broliai
Kaczynskiai buvo ne kartą įsivėlę į kivirčus su kitų Bendrijos
valstybių lyderiais, tačiau prie vyriausybės vairo stojus D.Tuskui
aistros nurimo.
Lechas Kaczynskis veikiausiai būtų siekęs antros kadencijos
rudenį turėjusiuose įvykti valstybės vadovo rinkimuose, kuriuose
pergalė buvo prognozuojama B.Komorowskiui.
L.Kaczynskis su pirmąja ponia ir dar 94 žmonės, tarp jų
Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai,
dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento
lėktuvas tūpdamas per tirštą rūką sudužo netoli Smolensko oro
uosto.
Delegacija ketino dalyvauti Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės
žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į
nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremonijoje.
Po katastrofos vadovaujantis šalies konstitucija Seimo
pirmininkas B.Komorowskis tapo laikinuoju šalies vadovu.
Po prezidento žūties dar neatsigavusiai Lenkijai gegužę ir
birželį smogė didžiausi per daug dešimtmečių potvyniai,
nusinešę 24 gyvybes ir išvarę tūkstančius žmonių iš jų
namų.
Birželio 20 dieną B.Komorowskis surinko 41,5 proc. balsų,
tačiau norint pasiekti pergalę jau pirmajame rinkimų rate, jam
reikėjo gauti daugiau kaip 50 proc. balsų.
J.Kaczynskis nedaug nuo jo atsiliko - už jį savo balsus atidavė
36,5 proc. rinkėjų.
Trečiąją vietą užėmė Kairiųjų demokratų sąjungos
kandidatas Grzegorzas Napieralskis, kuris
netikėtai surinko 13,7 proc. balsų ir todėl tapo svarbiu veikėju
prieš antrąjį rinkimų turą.
Ir B.Komorowskis, ir J.Kaczynskis negailėjo malonių žodžių
savo buvusiam varžovui. Po kelias dienas trukusio spaudimo
G.Napieralskis visgi atsisakė paremti kurio nors iš jų
kandidatūrą.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad du trečdaliai
G.Napieralskio šalininkų linkę remti B.Komorowskį.
Sociologas Ireneuszas Krzeminskis sakė,
jog sunku įsivaizduoti, kad dauguma už G.Napieralskį pirmajame
rinkimų ture balsavusių rinkėjų liepos 4 dieną galėtų atiduoti
savo balsus ne už B.Komorowskį.
G.Napieralskio elektoratas laikosi liberalesnės pozicijos
socialiniais klausimais - remia moterų, homoseksualių asmenų teises
ir pasisako prieš didelį Bažnyčios vaidmenį visuomenėje.
Dėl šios priežasties jam turėtų būti artimesnė
B.Komorowskio Pilietinė platforma, kuri savo verslui palankiu etosu
apeliuoja į sekuliarių pažiūrų miesto gyventojus, nors beveik
neskiria dėmesio ideologiniams socialiniams klausimams.
Birželio 20 dieną rinkėjų aktyvumas siekė 55 procentus.
Antrasis turas vyks tokiu metu, kai nemažai lenkų išvykę
atostogų, todėl B.Komorowskio stovykla būgštauja, kad daugiau
uždirbantys jo šalininkai gali nedalyvauti balsavime priešingai nei
itin disciplinuotas J.Kaczynskio elektoratas.
„Svarbiausiu mūšio lauku bus aktyvumas. Jei jis bus mažas,
viskas įmanoma“, - sakė E.Mistewiczius.