Tbilisis tikisi, kad H.Clinton pareikš griežtą poziciją dėl
Rusijos pajėgų buvimo dviejuose nuo Gruzijos atsiskyrusiuose
regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, nors Vašingtonas ir yra
išliaupsinęs savo santykių su Maskva „perkrovimą“.
Gruzija taip pat viliasi, jog JAV valstybės sekretorė pakartos,
kad Vašingtonas remia gruzinų siekį įstoti į NATO.
„Numatomuose susitikimuose Tbilisyje valstybės sekretorė
apsvarstys tuos iššūkius, kurie šiandien iškilę Gruzijai“, -
žurnalistams sakė Amerikos ambasadorius Tbilisyje Johnas Bassas.
Drauge jis pažymėjo, kad JAV remia Gruzijos vientisumą ir jos
suverenitetą.
Savo ruožtu JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos ir
Eurazijos klausimams Philipas Gordonas pranešė,
kad Tbilisyje H.Clinton taip pat susitiks opozicijos, pilietinės
visuomenės atstovais, taip pat moterų visuomeninių organizacijų
lyderėmis.
Per derybas Tbilisyje bus „išnagrinėta pažanga plėtojant JAV
ir Gruzijos strateginę partnerystę, taip pat aptarti neseniai
vykusių vietos rinkimų rezultatai“, - pranešė Ph.Gordonas.
H.Clinton atvyko į Tbilisio oro uostą, kur ją pasitiko Grigolas
Vašadzė.
Gruzijoje valstybės sekretorė baigs savo kelionę po Rytų
Europos ir Kaukazo šalis.
Prieš atvykdama į Gruziją H.Clinton apsilankė Ukrainoje,
Lenkijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje.
Aptarė Kalnų Karabacho klausimą
Kalnų Karabacho, kuris
vienašališkai atsiskyrė nuo Azerbaidžano, konflikto sureguliavimas
turi būti grindžiamas Helsinkio principais, viešėdama Jerevane pareiškė JAV
valstybės sekretorė H.Clinton.
„Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Minsko grupėje
vyksta gana aktyvus procesas. Ir Armėnija, ir Azerbaidžanas
supranta, kad bet kuris sprendimas turi būti pagrįstas Helsinkio
principais - jėgos nenaudojimo, lygiateisiškumo ir tautų teisės į
apsisprendimą, teritorijos vientisumo principais „, - sekmadienį
sakė JAV valstybės sekretorė bendroje spaudos konferencijoje su
Armėnijos užsienio reikalų ministru Edvardu Nalbandianu.
Ji taip pat pareiškė viltį, kad šalys sutars dėl pagrindinių
sureguliavimo principų. Tai, jos nuomone, leis pasiekti galutinį
susitarimą.
„Sugrįžti prie smurto nepriimtina. Mes smerkiame smurto
panaudojimą, smerkiame pastarąjį incidentą pasienyje. Mums
nepriimtinas šalių pasiekto 1994 metais paliaubų susitarimo
pažeidimas“, - pareiškė JAV valstybės sekretorė.
H.Clinton taip pat pažymėjo, kad JAV pasirengusios padėti
Armėnijai ir Azerbaidžanui sureguliuoti konfliktą.
„Tai nelengva, bet tai yra taikios ir saugios ateities garantija“,
- sakė ji.
Savo ruožtu E.Nalbandianas pareiškė, kad po Armėnijos,
Azerbaidžano ir Rusijos prezidentų susitikimo Sankt Peterburge, taip
pat po susitikimo su ESBO Minsko grupės pirmininkais susitarta tęsti
derybas dėl konflikto sureguliavimo.
„Susistikime su pirmininkais mes taip pat aptarėme galimybę
surengti Armėnijos ir Azerbaidžano URM vadovų susitikimą liepos 16
dieną per neoficialų ESBO šalių URM vadovų susitikimą“, - sakė
E.Nalbandianas.
Anksčiau sekmadienį H.Clinton per vizitą į Azerbaidžaną taip
pat paragino nenaudoti jėgos Karabacho konflikto zonoje ir laikytis
Helsinkio baigiamojo akto punktų.
„Mes smerkiame bet kurį jėgos panaudojimą ir kareivių ir
civilių žūtį sąlyčio linijoje. Ugnies nutraukimo režimo, dėl
kurio sutartis sudaryta 1994 metais, turi būti laikomasi“, - sakė ji
spaudos konferencijoje Baku baigiantis vizitui.
„Mes norime padėti Azerbaidžanui ir Armėnijai pasiekų taiką.
Suprantame, kad tai sunku, bet įmanoma ir būtina. Tai svarbu
siekiant užtikrinti regiono plėtotę. Atviros sienos, regioninė
prekyba labai svarbios, ir tam būtina sureguliuoti šį konfliktą“,
- sakė ji.
Birželio mėnesį per vieną įnirtingiausių pastaraisiais
mėnesiais susirėmimų Kalnų Karabacho regione žuvo keturi armėnų
kariai, taip pat vienas Azerbaidžano karys.
Kalnų Karabache įtampa didėjo kelis pastaruosius mėnesius,
įstrigus deryboms dėl šio separatistinio regiono statuso.
Armėnai separatistai, kuriuos remia Jerevanas, užgrobė
valdžią šiame Azerbaidžanui formaliai priklausančiame regione per
karą praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris
nusinešė 30 tūkst. gyvybių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas anksčiau šį mėnesį pagrasino pasitraukti iš taikos derybų,
kurias remia užsienio valstybės, kaltindamas Armėniją dėl proceso
vilkinimo.
Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos dislokuotos prie ugnies
nutraukimo sutartyje numatytos linijos Kalnų Karabache ir
aplinkinėse teritorijose, o tarp jų neretai įvyksta susišaudymų.
Baku ne kartą perspėjo esantis pasiruošęs jėga susigrąžinti
šį separatistinį regioną.