Iki šiol lenkai į rusus kreipėsi su 5 prašymais dėl teisinės pagalbos. Nė vienas jų nebuvo iki galo patenkintas. Dabar lenkų prokurorai rengia jau šeštąjį kreipimąsi.
Gegužę Rusijos tarpvalstybinis aviacijos komitetas perdavė lenkams juodųjų dėžių įrašų kopijas - du su techniniais duomenimis ir vieną su pokalbių kabinoje įrašais. Tačiau tiksliai nustatyti katastrofos priežastis būtina iš Rusijos gauti esminę informaciją – kas vyko Smolensko oro uosto dispečerinėje, kai lėktuvas leidosi, kokia buvo oro uosto įranga ir navigacinių aerodromo prietaisų techninė būklė?
Taip pat nėra žinoma, ar rusai leido lėktuvui tūpti, ir ar galėjo uždrausti tūpti prezidentiniam lėktuvui.
Gegužęe rusai perdavė lenkams dviejų Smolensko dispečerių apklausos protokolus. Tačiau lenkų prokurorams kilo abejonių dėl jų parodymų patikimumo. Dėl to lenkai prašo rusus sutikimo patiems apklausti dispečerius.
Anot dispečerių, oro uosto dispečerinėje be jų buvo dar vienas asmuo, pateikiama net jo pavardė, tačiau neaiškus lieka jo vaidmuo. Lenkai įtaria, kad tai galėjo būti Rusijos federalinės saugumo tarnybos karininkas. Nors lenkai prašė leidimo apklausti ir ši asmenį, rusai neatsakė. Lenkams rūpi išsiaiškinti ir Smolensko oro uosto techninę būklę. Žinoma, kad Smolensko oro uostas turi tik primityviausią lėktuvų užvedimo į leidimosi taką įrangą. Jau po katastrofos kažkas pakeitė oro uosto apšvietimo lempas.
Dispečerių teigimu, nors oro sąlygos buvo netinkamos, jie neuždraudė pilotams tūpti. Tačiau nėra šimtaprocentinio tikrumo, ar tik neuždraudė, ar vis dėlto davė leidimą. Lieka neaišku ir tai, ar dispečeriai galėjo uždrausti tūpti laineriui uždarydami aerodromą. Be to, žinoma, kad dispečeriai kontaktavo su Maskvoje esančio oro judėjimo vadaviete.
Lenkų tyrėjai aiškinasi, kodėl Lenkijos pusė atmetė dar prieš vizitą pateiktą rusų siūlymą skristi į geriau įrengtą Briansko oro uostą.
“Taigi, ko nežinome apie oro uostą ir tūpimą balandžio 10-ąją? - klausia „Gazeta wyborcza“. Visų pirma, nežinoma, kokios yra Rusijos valstybinio lėktuvo statusą turinčio lėktuvo tūpimo procedūros. Antra, kas, ir jeigu turėjo tokią teisę, galėjo uždaryti Smolensko oro uostą nusileidimui dėl rūko? Koks buvo dispečerių ir Maskvos vadavietės pokalbio turinys? Ir su kuo konkrečiai buvo konsultuojamasi? Ar Smolensko oro uosto neuždarymas buvo politinis sprendimas (jai taip, tai kas priėmė tokį sprendimą)? Kokia balandžio 10-ąją buvo Smolensko oro uosto įrengimų techninė būklė?
Tikriausiai visą šią informaciją turi Rusijos tarpvalstybinis aviacijos komitetas, bet lenkai jos negauna, nors, kaip teigia laikraštis, kreipėsi su prayšmu. Lenkai prie šio komiteto turi akredituotą savo atstovą. Pagal Čikagos konvenciją jam turėtų buti prieinama visa rusų turima su Tu-154 katastrofa susijusi informacija. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų nėra žinoma.
Tačiau yra žinoma, kad Lenkijos atstovas griežtai pareikalavo, kad komiteto vadovė Tatjana Anodina leistų gauti visą informaciją. Kokia ir ar buvo į tai T.Anodinos reakcija, taip pat nėra žinoma.
Apie stringantį bendradarbiavimą su rusais aiškinantis katastrofos priežastys byloja ir tai, kad net tam, kad gautų iš Maskvos žuvusiųjų kūnų apžiūros ir skrodimų protokolus, reikėjo Lenkijos teisingumo ministrui kreiptis į savo rusų kolegą, nors nei vienas, nei kitas nieko bendro neturi su katastrofos tyrimu.