Tikroji mėsmalė Afganistane – po slaptųjų operacijų skraiste

Teroristų identifikavimas, sulaikymas bei neutralizavimas. Tokiais paprastam žmogui nedaug ką sakančiais žodžiais apibūdinama Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) misija Afganistane.

Ne kartą už pasižymėjimą mūšio lauke apdovanoti SOP nariai nesileidžia į kalbas apie tai, ką Afganistane nuo 2002 metų veikia specialiųjų pajėgų eskadronas „Aitvaras”.

„Specialiosios pajėgos, ypač nedidelių valstybių, tokių kaip Lietuva, yra nedidelė žmonių bendruomenė. Bet kokia informacija ar papildomas dėmesys yra nepageidautini”, – teigė vienas SOP karininkas.

Ne ką išpeši ir iš oficialių pareigūnų.

Tačiau pabrėžti, jog Lietuvos SOP kariai Afganistane itin vertinami ir veikia išvien su elitinėmis JAV, Didžiosios Britanijos, kitų šalių pajėgomis, mėgsta net Krašto apsaugos ministerija.

Tad galbūt paslapties skraistę nuo „Aitvaro” operacijų Afganistane gali nuplėšti neseniai „Wikileaks” paviešinti slapti dokumentai apie karą Afganistane?

Tarp daugiau nei 90 tūkstančių puslapių „Wikileaks” dokumentų netrūksta ir žvalgybos ataskaitų apie slaptųjų dalinių veiklą.

Nuožmūs mūšiai su talibais, slapta ir kartais – ypač kruvina jų vadų medžiokle užsiimantys ir beveik niekam neatsiskaitantys specialieji daliniai.

Būtent tokį vaizdą apie amerikiečių ir britų specialiąsias pajėgas Afganistane piešia „Wikileaks” paviešinti dokumentai.

Ar tokiame kare dalyvauja ir Lietuvos kariai?

Tiesiogiai apie Lietuvos specialiųjų pajėgų eskadrono „Aitvaras” operacijas Afganistane neužsimenama.

Bet juk patys Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai glaudžiai bendradarbiauja su britais bei amerikiečiais. Kiek glaudus šis bendradarbiavimas? Kokia gali būti jo kaina?

Anksčiau į žiniasklaidą taip pat prasprūsdavo detalių apie specialiųjų pajėgų veiklą – Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje dėl to buvo kilę skandalų.

Tačiau ne tokio lygio kaip liepos mėnesį, kai paslapčių viešinimo misiją skelbiantys tinklalapio „Wikileaks” įkūrėjai atskleidė kai kam dar nematytą Afganistano veidą.

Tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų (ISAF) tinklalapyje gausu medžiagos, kaip kariai padeda atkurti Afganistaną, moko vietos saugumo pajėgas.

Tačiau „Wikileaks” dokumentuose matyti visai kitoks vaizdas – nuolatiniai mūšiai su Talibano judėjimu ir nevaržomi slaptųjų dalinių veiksmai.

Tiesa, tokių dalinių veikla nėra naujiena. Specialioms užduotims vykdyti iš skirtingų pajėgų rūšių ar net skirtingų valstybių karių suformuoti daliniai ypač sėkmingai veikė Irake.

Vienas toks kovinis dalinys 121 Irake sučiupo buvusį šalies diktatorių Saddamą Husseiną.

Tuo tarpu „Wikileaks” paviešintose žvalgybos ataskaitose minimas kitas kovinis dalinys – „Task Force 373” (TF373).

Iki šiol apie šio dalinio veiklą visuomenė nežinojo – jis tiesiog neegzistavo.

Tačiau Afganistane tiek Talibano judėjimas, tiek patys afganai jau spėjo pajusti, jog šis talibų teroristinio tinklo „Al Qaeda” lyderius ir narkotikų baronus medžiojantis dalinys yra labai realus. Ir mirtinas.

„Wikileaks” paviešintuose dokumentuose minimas beveik 2 tūkst. asmenų sąrašas. Jame – ir 84 garsių, bet jau nebekeliančių grėsmės teroristų pavardės.

Kiekvienas asmuo įvardytas kaip taikinys, o surikiuoti jie pagal svarbą.

Kovinio dalinio TF373 užduotis buvo sugauti arba sunaikinti nurodytus taikinius. Kaina kartais – ne ypač svarbi.

Savo taikinius TF373 medžioja visame Afganistane.

Dalinio nariai paklūsta tik tiesioginiams Pentagono ir jungtinio štabo įsakymams ir nėra pavaldūs net ISAF vadovybei. Apie daugelį TF373 operacijų ISAF net iš viso nebuvo informuota.

Geriausiu atveju vietinė ISAF vadavietė prieš pat operaciją gaudavo aukščiausiosios vadovybės įsakymą: „Jūsų atsakomybės zonoje nustatyta riba, į kurią ISAF kariai tam tikrą laiko tarpą neturėtų įžengti.”

Sulaukę tokio pranešimo labiau patyrę kariai žinojo, jog numatytame plote vyks priešų medžioklė. Kas ją vykdys – geriau nė neklausti.

Tiesa, „Wikileaks” paviešintuose dokumentuose su kartėliu pripažįstama, jog savo kruviną darbą atlikęs TF373 atsakomybę už visas pasekmes užkrauna būtent ISAF. O pasekmės dažnai būna nuspalvintos ir visiškai nekaltų žmonių krauju.

Visur aplinkui sėti mirtį TF373 per savo operacijas pasitaikydavo tikrai neretai. Antai 2007 metų birželio 11-ąją šis specialusis dalinys netoli Džalalabado medžiojo vieną Talibano vadeivų Qarlą Ur-Rahmaną.

Operacijos metu naktį kilo susišaudymas su nežinomais asmenimis.

Specialiųjų pajėgų kariai nedvejodami iškvietė paramą.

Netrukus atskrido lėktuvas AC-130. Jį net patys kariai baugiai vadina „Mirties angelu”. Ir ne veltui – 40 mm ir 105 mm pabūklais ginkluotas orlaivis kulkų ir sviedinių ugnimi nuslopina bet kokį pasipriešinimą. Bet ir gyvųjų dažniausiai nelieka.

Ataskaitoje apie minėtą incidentą pripažįstama, jog visos to antskrydžio aukos buvo ne talibų kovotojai ir jų vadeiva, o afganų policininkai. Koalicija apie šį incidentą nutylėjo, o 7 žuvusių policininkų šeimoms buvo išmokėtos kompensacijos.

Tų pačių metų birželio 17-ąją slaptojo dalinio taikinys buvo pagarsėjęs smogikas iš Libijos Abu Laithas al-Libis.

Buvo manoma, jog viename kaime jis rengs susirinkimą su talibų sukilėliais.

TF373 baiminosi, jog teroristui gali vėl pavykti pasprukti, todėl į jo numanomą buvimo vietą buvo paleistos 6 raketos.

Atskubėję įvertinti antpuolio rezultatų dalinio kariai pakraupo – A.L.al-Libio nebuvo nė kvapo. Užtat nuo raketų atakos žuvo 6 vaikai. Mėginimas išgelbėti vienos mergaitės gyvybę baigėsi nesėkme – ji mirė ant specialiųjų pajėgų mediko rankų.

Vienas afganų senolis vėliau patvirtino, jog vaikais kaip gyvaisiais skydais išties dengėsi talibai.

Tačiau jie prieš pat raketų antpuolį pasišalino iš įvykio vietos. O specialiųjų pajėgų žvalgyba šią informaciją pražiopsojo.

Tačiau oficialioje ISAF ataskaitoje apie incidentą pranešta, jog antpuolio metu žuvo keli talibų kovotojai ir keli nenustatyti civiliai asmenys. Žuvusiųjų šeimoms už tylėjimą buvo išmokėtos kompensacijos grynaisiais.

Tuo tarpu panašaus incidento, įvykusio vos 10 km nuo anos raketų atakos vietos, aukos įvardytos itin skrupulingai: „12 JAV karių sužeista, 1 mergaitė, 1 moteris ir keturi civiliai vyrai žuvo, 3 sužeisti. Žuvo 1 asilas, 1 šuo, kelios vištos. Priešas nepatyrė jokių nuostolių.”

Žmogaus teisių ekspertus, jau ne vienerius metus priekaištavusius dėl civilių žūčių Afganistane, taip pat itin domina paviešintos slaptos ataskaitos.

Tačiau dabar daugiausia dėmesio kreipiama į operacijų metu sulaikytus žmones, nes dažniausiai TF373 užduotis yra būtent teroristo sulaikymas.

Tik nepavykus to padaryti arba išskirtiniais atvejais leidžiama jį nukauti.

Žaibiškų operacijų metu į nelaisvę patekę teroristai keliauja į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą Bagramo bazėje. Dabar jau žinoma, kad čia be teismo laikomi kaliniai dar ir kankinami.

Iki 2009 metų gruodžio šiame kalėjime buvo laikomi 4288 kaliniai. Kai kuriems sulaikytiesiems – vos 16 metų.

ISAF dalyvės iki šiol oficialiai nekomentavo TF373 veiklos rezultatų. Tačiau tokia politika netrukus gali pasikeisti.

Ir ne JAV ar Didžiojoje Britanijoje, kurių specialiųjų pajėgų daliniai yra aktyviausi, bet Vokietijoje.

Ši ISAF misijoje dalyvaujanti valstybė savo piliečiams ne vienerius metus oficialiai teigė, jog Vokietijos kariuomenė Afganistane dalyvauja tik taikos palaikymo misijoje.

Kariai sodina medelius, tiesia kelius, moko vietos pajėgas. Žodžiu, užsiima viskuo, tik ne kariauja. Kalbėdamas apie misiją Afganistane, Berlynas stengėsi nekartoti vokiečiams skausmingo žodžio „karas”.

Kunduzo miestas, kuriame įsikūrusi pagrindinė Vokietijos karių Afganistane bazė, buvo net vadinamas Bad Kunduzu. Tarsi pabrėžiant, jog šiame šiauriniame šalies mieste vyrauja tokia pat ramybė, kaip ir Vokietijos kurortuose.

Bet viskas pasikeitė 2005 metais, kai talibų veikla šiaurėje suaktyvėjo. Pasipriešinimas iki šiol stiprėja, o tėvynėje vokiečiai jau nedrąsiai kalba apie „kariaujančią Vokietiją”.

Šiai visai neseniai savo paslaugas pasiūlė būtent TF373. Maždaug 300 šio dalinio vyrų praėjusiais metais slapta atvyko į vokiečių karių stovyklą „Marmal”.

Amerikiečių ir britų kariai paslaugiai pasisiūlė sumedžioti talibų smogikus, atsakingus už išpuolius prieš vokiečių karius.

Šie oficialiai į kautynes nesiveldavo, nebent būdavo patys užpuolami.

Tačiau „Wikileaks” paviešinus slaptus dokumentus, Berlyne kilo nemažai klausimų dėl vokiečių karių bendradarbiavimo.

Ar Vokietijos specialiosios pajėgos, kurios neneigė bendradarbiaujančios su koalicijos partneriais, taip pat dalyvavo nelegaliose talibų medžioklėse? Ar tai nepažeidžia Vokietijos parlamento nustatytų sąlygų vokiečių karių misijai Afganistane?

„Turime atvirai kalbėti apie tai, kad mažai žinojome apie realią padėtį. Net parlamentui pateikiamos ataskaitos apie mūsų karių misiją yra, švelniai tariant, pagražintos ir visiškai neatspindi realybės. Mes meluojame patys sau”, – piktinosi Vokietijos Žaliųjų partijos atstovas gynybos reikalams Omidas Nouripuras.

Bet į šią kritiką netruko atsakyti Vokietijos gynybos ministras Karlas zu Guttenbergas.

„Mes sveikiname mūsų koalicijos partnerius, kurie mums padeda. Specialiųjų pajėgų veikla Afganistane nėra jokia naujiena. Manau, visiškai suprantama, jog jų darbas yra ne tik pavojingas, bet ir slaptas”, – teigė K.zu Guttenbergas.

Ar slaptumo skraistė pridengia ir melą visuomenei, gynybos ministras nekalbėjo. Kaip ir apie tai, ar slaptumu būtų galima pateisinti tokį melą.

Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių JAV Vašingtonas pagrindiniais atakų organizatoriais įvardijo teroristinę organizaciją „Al Qaeda”. Šią priglaudęs ir tuomet didžiąją dalį Afganistano kontroliavęs islamistinis Talibano režimas atsisakė išduoti „Al Qaeda” lyderius.JAV paskelbė ultimatumą ir pradėjo kovos veiksmus prieš „Al Qaeda” bei Talibano režimą Afganistane.

Tuomečio JAV gynybos sekretoriaus D.Rumsfeldo nurodymu vienas svarbiausių vaidmenų šioje kovoje atiteko specialiosioms JAV armijos ir laivyno pajėgoms.Netrukus prie elitinių JAV dalinių prisidėjo Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Prancūzijos specialiosios pajėgos.

Nuo 2002 metų sąjungininkams Afganistane talkina ir Lietuvos specialiųjų operacijų junginio pagrindu suformuotas eskadronas „Aitvaras”.Iki 2004 metų operacijoje „Tvirta taika” dalyvavęs eskadronas pelnė sąjungininkų pasitikėjimą. Jis vykdė specialiosios žvalgybos, įtariamų teroristų sulaikymo ir neutralizavimo veiksmus.

„Aitvaras” iš pradžių veikė su JAV 82 desantininkų divizijos kariais, vėliau, iš naujo įvertinus Lietuvos specialiųjų pajėgų galimybes, vykdė bendras operacijas su JAV specialiųjų pajėgų daliniais.

Nuo 2007 metų eskadronas „Aitvaras” dalyvauja ISAF misijoje. „Aitvaro” bazė yra Kandahare, kur veikia ir pagarsėjęs TF373. Lietuvių kariams suteiktas atsakomybės sektorius Zabulo provincijoje.

„Aitvaro” kariai už tarnybą Afganistane yra nesyk apdovanoti aukščiausiais kariniais apdovanojimais. Rimtesnių nuostolių „Aitvaras” nėra patyręs, nors keli lietuvių kariai tiesioginių ir netiesioginių susidūrimų su priešu metu yra patyrę sužeidimų.

Nuo 2009 metų Lietuvos, JAV ir kitų šalių specialiosios pajėgos intensyviai užsiima ne tik tiesioginiais koviniais veiksmais, bet ir kita veikla – Afganistano pajėgų rengimu.JAV ekspertų teigimu, klasikinė taktika prieš partizanus remiasi tuo, jog užsienio valstybių specialiosios pajėgos moko vietos pajėgas.Dalį jų sudaro ne kariai ar policininkai, o kaimų savigynos būriai. Tokia taktika buvo veiksminga Malaizijoje, Kolumbijoje, Irake, iš dalies – Vietname.