Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų
svetainė, stovėdamas prie karių, žuvusių per rugpjūčio karą,
kapų prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija
nesugebėjo pasiekti savo tikslų.
„Priešui nepavyko pasiekti savo pagrindinių paskelbtų tikslų.
Priešui nepavyko nuversti valdžios Gruzijoje... Jis nori nuversti
valdžią tam, kad pakeistų Gruzijos politinį kursą, bet priešas
negalėjo nė per gramą pakeisti Gruzijos kurso. Negana to, šis
kursas sustiprėjo, kaip niekada, ir šis kursas tapo negrįžtamas
kaip niekada“, - pareiškė jis.
Daugeliui šie žodžiai sukėlė karčią šypseną.
Nors buvo viliamasi, kad Vakarai parems, per dvejus metus nepavyko
pasiekti nei Rusijos kariuomenės išvedimo iš separatistinių
respublikų teritorijos, nei panaikinti Rusijos paskelbto Abchazijos
ir Pietų Osetijos pripažinimo.
Svetima armija stovi vos už kelių kilometrų nuo Tbilisio,
keliasdešimt tūkstančių priverstinių persikėlėlių nebegali
sugrįžti į savo namus, o Gruzijos teritorijos prarastos.
Esant šioms aplinkybėms M.Saakašvilio pareiškimas atrodo
nerimtai, mano viena šalies Respublikonų partijos lyderių Tina
Chidašeli.
„Šis karas nubloškė Gruziją 10-15 metų atgal, - sako ji. - Jo
buvo galima išvengti, bet Saakašvilis savo valia pateko į spąstus,
kuriuos jam parengė Rusija“.
Durys į NATO užsidarė
Kai kurių politologų vertinimu, rugpjūčio įvykiai ilgam,
jeigu ne visam laikui užtrenkė Gruzijai duris į NATO, o tai ir buvo
pagrindinis Rusijos tikslas.
„Šiandien lengviau kalbėti apie Gruzijos integraciją su Marsu
nei su NATO“, - pareiškė ekspertas saugumo politikos klausimais
Iraklijus Sesiašvilis.
Jis mano, kad 2008 metų rugpjūtyje Maskva nesiekė užimti
sostinę ir visą Gruzijos teritoriją, nes nebūtų sugebėjusi
išlaikyti šalies kontrolės politiškai ir būtų susilaukusi kur
kas didesnio tarptautinės bendrijos pasipriešinimo.
„Rusijai reikėjo šių teritorijų (Abchazijos ir Pietų
Osetijos) jos geopolitiniams tikslams - karinėms bazėms Pietų
Kaukaze dislokuoti, išsaugoti ten savo karinę ir politinę įtaką
ir neleisti NATO plėtros, - sako I.Sesiašvilis. - Taigi Rusija
pasiekė tai, ko norėjo: situacija regione pavojinga, investuotojai
neina į karštuosius taškus ir tai trukdo Gruzijos raidą, NATO
nesiplečia“.
Vis dėlto, kaip mano kai kurie analitikai, nors Gruzijos
prisijungimo prie NATO procesas šiuo metu faktiškai sustabdytas,
ateityje klausimas tebėra dienotvarkėje.
Pasak Gruzijos strateginių ir tarptautinių tyrimų fondo
vadovaujančiojo eksperto Arčilo Gegešidzės, trumpalaikėje
perspektyvoje Rusija išlošė iš penkių dienų karo, bet
nesugebėjo priversti NATO galutinai atsisakyti aktyvios politikos
regione.
„Rusija sugebėjo sustabdyti NATO plėtrą Pietų Kaukaze, taip
pat sugrąžino savo kariuomenę į Gruziją. Tai naujos realijos,
žinoma - taktinis laimėjimas, bet ar išlošė Rusija strateginiu
požiūriu - parodys laikas, nes ji nesugebėjo pakeisti nei Gruzijos
užsienio politinės orientacijos, nei Vakarų politikos, visų pirma
- NATO atvirų durų politikos“, - mano A.Gegešidzė.
Pasikartojimo nebus
Pasak I.Sesiašvilio, 2008 metų rugpjūtyje ir Rusijos, ir
Gruzijos vyriausybės buvo karo šalininkės. Šiandien, įsitikinęs
jis, naujo susirėmimo nebus, nors situacija regione tebėra
nestabili, o Maskva ir Tbilisis nesiliauja vienas kitam
priekaištavę.
„Šiandien Gruzijos vyriausybė neturi tokių ketinimų, nes ji
suvokė, kad negalima žaisti karu. Be to, Vakarai atidžiai stebi
konfliktus regione, ir bet kuris karinis pasistūmėjimas bus
užfiksuotas“, - sako I.Sesiašvilis.
Nesuinteresuota nauju karu ir Rusija, mano Tbilisis. Pasak
A.Gegešidzės, vykstant santykių su Vakarais „perkrovai“ Rusija
nenorės aštrinti situacijos Pietų Kaukaze.
„Rusija visiškai suinteresuota pažanga ir „perkrovos“ sėkme,
nes ji supranta, jog esant jos technologiniam atsilikimui, jai labai
svarbu gerinti santykius su Vakarais, - pareiškia ekspertas. - Bet
jeigu perkrova įstrigs, tada iš Rusijos visko galima tikėtis“.
Vis dar priešai
Ugnies nutraukimo susitarimas, pasirašytas tarpininkaujant
Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), sustabdė
karo veiksmus tarp Rusijos ir Gruzijos 2008 metų rugpjūtyje, bet
Maskva ir Tbilisis tebestovi skirtingose barikadų pusėse, kaltindami
vienas kitą.
Gruzijos prezidentas ne kartą buvo kritikuotas kai kurių
opozicionierių už tai, kad praėjus dvejiems metams Maskvos ir
Tbilisio santykius tebėra apėmęs sąstingis.
Tačiau dauguma Gruzijos ekspertų šiai nuomonei nepritaria.
Pasak jų, svarbu čia ne M.Saakašvilis, o Rusijos
suinteresuotumas išsaugoti status quo. Maskvos atsisakymas kalbėtis
su M.Saakašviliu - tik dingstis nesvarstyti su Gruzija itin
skaudžių temų, mano analitikai.
„Deja, aš nematau šiandien Gruzijos ir Rusijos santykių
pagerėjimo perspektyvų. Gruzija tiesiog neturi dėl ko nusileisti, o
Rusija kol kas nepasirengusi daryti kokių nors nuolaidų“, - sakė
politologas Andro Barnovis.
Vakarų mėginimai sutaikyti Maskvą ir Tbilisį kol kas nebuvo
sėkmingi.
Gruzijos vyriausybė ir toliau reikalauja išvesti Rusijos
kariuomenę iš nepripažintų respublikų, kaltindama Maskvą
Gruzijos teritorijų okupacija. Rusija primygtinai teigia, kad ji
teisi ir atsisako vesti dialogą su dabartine Gruzijos vadovybe.
Pasak politologų, Vakarus tebedomina Gruzija, bet nors pasaulio
bendrija kritikuoja Maskvą ir ragina atsisakyti Abchazijos ir Pietų
Osetijos pripažinimo, Tbilisiui nevertėtų turėti didelių
vilčių. Rusija, bent artimiausioje ateityje vargu ar paklausys
partnerių Vakaruose patarimų.
„Rusija eina į tarptautinių santykių normų negerbimą, bet
Vakarų galimybės pertemptos, ir šiandien jie nepasirengę rimtai
pasipriešinti Rusijos politikai posovietinėje erdvėje“, - sakė
A.Gegešidzė.
„Be to, Rusijos reikia Vakarams kitoms problemoms, tokioms kaip
kova su tarptautiniu terorizmu ir Rusijos operacija Afganistane,
spręsti“, - pridūrė jis.