Įstatyme neminimas islamas, tačiau Prancūzijos prezidento
Nicolas Sarkozy vyriausybė teigia, kad juo siekiama
apsaugoti musulmones nuo vertimo devėti visą veidą dengiančias
skraistes, tokias kaip burka arba hidžabas.
Prasidedant debatams Senate, teisingumo ministrė Michele Alliot-
Marie pasakė: „Kalbame ne apie religijos saugumą,
o apie pagarbą mūsų respublikos principams“.
„Prancūzija, sekuliarizmo kraštas, užtikrina pagarbą visoms
religijoms, o veido slėpimas po skraiste prieštarauja visuomenės
socialinei tvarkai, priverstinei ar savanoriškai“, - pažymėjo ji.
Prancūzijos Senatas balsavo po Nacionalinio Susirinkimo liepą
priimto sprendimo, kuriuo draudžiama dangstyti veidą viešose
vietose.
Liepą už šį teisės aktą balsavo 335, o prieš - tik vienas
parlamento žemųjų rūmų narys.
Panašius draudimus taip pat ketinama įvesti kai kuriose kitose
Europos šalyse, tačiau Prancūzijoje kritikai teigia, jog
dabartinės redakcijos įstatymą galiausiai atmes šalies
aukščiausioji teisinė institucija - Konstitucinė Taryba.
N.Sarkozy ryžtas uždrausti hidžabus ir burkas sulaukė
pakankamo politikų palaikymo, kad būtų įgyvendintas, tačiau
oponentai argumentuoja, jog toks draudimas pažeistų Prancūzijos ir
Europos Sąjungos (ES) įstatymus dėl žmogaus teisių.
Šiame teisės akte viešosios vietos apibrėžiamos labai
plačiai - prie jų priskiriami ne vien vyriausybiniai pastatai ir
visuomeninis transportas, bet ir gatvės, prekyvietės ir renginių
vietos, privatūs verslo bei pramogų centrai.
Panašūs įstatymai artimiausiu laiku įsigalios Belgijoje,
Ispanijoje ir kai kuriose Italijos savivaldybėse, tačiau šis
draudimas ypač prieštaringai vertinamas Prancūzijoje, turinčioje
didžiausią Europoje musulmonų bendruomenę.
Kritikai teigia, jog dėl veidų dangstymosi nekyla didesnių
problemų, nes burkas ir hidžabus Prancūzijoje dėvi tik apie 1 900
moterų iš 5-6 mln. musulmonų. Jie taip pat sako, kad vyriausybė
naujuoju įstatymu tik siekia įgyti populiarumo tarp rinkėjų,
nusiteikusių prieš imigrantus, ir nukreipti dėmesį nuo
Prancūzijos ekonomikos problemų.
Dauguma Prancūzijoje gyvenančių musulmonų kilę ir buvusių
šios šalies kolonijų Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, kur veidą
dengiančios skraistės dėvimos retai, kitaip nei Arabijos
pusiasalyje arba Pakistane, turinčiose senas burkų ir hidžabų
tradicijas.
Kai kurie musulmonų lyderiai sako pritariantys priemonėms,
turinčioms paskatinti moteris atsisakyti skraisčių, tačiau
skundžiasi, kad naujas įstatymas neteisingai padidins pažeidžiamos
grupės atskirtį.
Šio įstatymo pažeidėjoms planuojama skirti 150 eurų (518
litų) baudas, tačiau pirmus šešis mėnesius nuo jo įsigaliojimo
bus pasitenkinama įspėjimu, kad moterys spėtų prisitaikyti prie
naujos tvarkos.
Vyrams, verčiantiems savo žmonas arba dukras dangstyti veidus
dėl religinių priežasčių, numatytos griežtesnės bausmės: iki
30 tūkst. eurų (103,6 tūkst. litų) bauda ir iki vienerių metų
laisvės atėmimo.
Kita vertus, skraisčių draudimui pritaria didžioji dalis
visuomenės. Balandį ir gegužę Vašingtone įsikūrusio viešosios
nuomonės tyrimų instituto „Pew Research Center“ atlikta tarptautinė
apklausa parodė, kad tokiam įstatymui pritaria daugiau nei aštuoni
dešimtadaliai Prancūzijos rinkėjų.
Panašių nuotaikų esama Vokietijoje (71 proc. pritariančių),
Didžiojoje Britanijoje (67 proc.) ir Ispanijoje (65 proc.).