„Rusijos Federacija vadovauja sunkiai kovai su terorizmu“, -
ambasadorius Aleksandras Aleksejevas sakė žurnalistams ir pridūrė,
kad Maksvos požiūris į planuojamą čečėnų suvažiavimą yra
„ypač neigiamas“.
„Manome, kad tokio pobūdžio kongreso organizavimas yra
nepaprastai pavojingas reikalas“, - pabrėžė diplomatas.
Į ketvirtadienį prasidėsiantį ir tris dienas truksiantį
Pasaulinį čečėnų tautos kongresą yra pakviestas ir Achmedas
Zakajevas - Londone gyvenantis čečėnų judėjimo už
nepriklausomybę vadovas, prezidentų Džocharo Dudajevo ir Aslano
Maschadovo, žuvusių per karus su rusais, įgaliojimų perėmėjas.
2000 metais, kai Pasaulinis čečėnų tautos kongresas vyko
Kopenhagoje, Maskva pareikalavo, kad danai areštuotų A.Zakajevą.
Jis buvo sulaikytas, bet paleistas į laisvę, nes rusai nepateikė jo
kaltės įrodymų.
Didžiojoje Britanijoje, kur jis gyvena, jis laimėjo Londono
teisme bylą dėl jo perdavimo į Rusiją.
„Aš gavau kvietimą, aš remiu Pasaulinio čečėnų tautos
kongreso tikslus ir ketinimus“, - per pokalbį telefonu sakė
A.Zakajevas Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“.
A.Aleksejevas žurnalistams sakė, jog Rusija pareikalaus, kad
Lenkija perduotų jai A.Zakajevą, jeigu jis pasirodytų kongrese.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis
sakė, kad A.Zakajevo perdavimo Rusijai
klausimą turi spręsti Britanija, kur jam suteiktas politinis
prieglobstis.
Pasaulinis čečėnų tautos kongresas buvo įsteigtas praėjusio
šimtmečio dešimtojo dešimtmečio viduryje, jo tikslas - remti
čečėnų, gyvenančių Kaukaze ir išeivijoje vienybę, taip pat
atstovauti čečėnų interesams tarptautinėje arenoje.
Į dabartinį Kongresą suvažiuos maždaug 250-300 čečėnų
išeivijos atstovų iš Rusijos, Vakarų Europos, Artimųjų Rytų,
Azijos ir Šiaurės Amerikos. Turėtų atvykti ir kariaujančių
Kaukazo kalnuose partizanų atstovai.
„Mes pasirinkome Lenkiją savo susitikimo vieta, nes, čečėnų
įsitikinimu, nė viena kita šalis pasaulyje nežiūrėjo į mūsų
negandas su tokiu jautrumu, nė viena kita tauta nesupranta mūsų
taip pat gerai kaip lenkai“, - „Gazeta Wyborcza“ sakė Kongreso
prezidentas ir pagrindinis organizatorius Deni Tepsas.
„Buvome numatę susirinkti pavasarį, gegužės 31 dieną. Bet
mūsų planus pakeitė prezidento lėktuvo katastrofa netoli
Smolensko. Mes nenorėjome trukdyti gedului ar duoti Rusijai dingstį
diplomatiniams vaidams su Lenkija“, - sakė jis.
D.Tepsas nurodė, kad maždaug 20 delegatų turėtų atvykti iš
pačios Čečėnijos, tačiau jis pridūrė, kad oficialūs šios
neramios Rusijos Kaukazo respublikos pareigūnai nebuvo kviesti.
„Mes nekvietėme prorusiškos valdžios atstovų iš Grozno, nes
manome, kad Kremliaus paskirtas Ramzanas Kadyrovas yra uzurpatorius ir
Maskvos pareigūnas, o ne čečėnų bendruomenės atstovas“, - sakė
jis.