Ši sutartis pasirašyta Murmanske per Rusijos
prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Norvegijos ministro pirmininko
Jenso Stoltenbergo susitikimą.
Maskvos ir Oslo derybos dėl jūros sienos pasidalijimo prasidėjo
dar 1997 metais, ir šis klausimas buvo pagrindinis Norvegijos ir
SSRS, po to Norvegijos ir Rusijos santykiuose 40 metų.
Rusijos ir Norvegijos jūros plotų pasidalinimas turi didelę
reikšmę ir tebevykstant arktinių valstybių (JAV, Kanados,
Rusijos, Norvegijos ir Danijos) rungtyniavimui, per kurį jos renka
įrodymus savo teritorinėms pretenzijoms pareikšti į šelfą pagal
JT jūrų teisės konvenciją.
Pagal Konvenciją, šalys gali išplėsti zoną, kurioje jos turi
išimtinę teisę išgauti mineralinius išteklius, į dugno ruožus,
kurie yra žemyno geologinės struktūros tęsinys.
Rusijos ir Norvegijos sutartis nustato maždaug 175 tūkst.
kvadratinių metrų jūros teritorijos, kuri buvo ginčijama
teritorija, statusą.
Pasak Norvegijos ministro pirmininko Jenso Stoltenbergo, ši
ginčijama zona „padalinta į dvi lygias dalis“.
Pasirašius sutartį bus nutrauktas 30 metų trukęs moratoriumas
naudoti laikytame ginčijame žemyniniame Arkties šelfe esančius
naftos ir dujų telkinius.
Rusijos ir Norvegijos sutartis pasidalinti jūros sieną turi
palengvinti ir žvejybos klausimų sprendimą.
„Turimas omenyje praktinis pavyzdys, kaip įgyvendinti principą,
kad visus ginčijamus klausimus Arktyje turi spręsti pačios
arktinės valstybės per derybas ir remdamosi tarptautinės teisės
normomis“, - cituoja agentūra „RIA-Novosti“ Kremliaus pareiškimą.
Komentuodamas naują derybų dėl Arkties ratą laidoje „Rytas su
BBC“ Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktoriaus
pavaduotojas Pavelas Zolotoriovas pareiškė nuomonę, kad kova dėl
Arkties šelfo pasidalinimo „tik prasideda“.