Tuo tarpu pirmąkart galintys patekti į parlamentą
ultradešinieji tikriausiai taps vienais iš svarbiausių partnerių
derybose dėl koalicinės vyriausybės suformavimo.
Švedijoje, kurios politikoje nuo praeito amžiaus 3-o
dešimtmečio dominavo socialdemokratai, rugsėjo 19 dieną susigrums
du koaliciniai blokai, kurie per rinkimų kampaniją daugiausiai
skyrė ekonomikai ir gerai išvystytos socialinės rūpybos sistemos
išlaikymui.
Vienai pusei atstovauja dabartinis valdantysis aljansas, kurį
sudaro premjero Fredriko Reinfeldto
Nuosaikiųjų partija ir Centro, Liberalų bei krikščionių
demokratų partijos, per rinkimų kampaniją nenuilstamai
trimitavusios apie svarius šalies ekonomikos pasiekimus.
Panašu, kad ši taktika pasiteisino: apklausų rezultatai rodo,
kad rinkėjai buvo nusigręžę nuo vyriausybės per pasaulinę
finansų krizę ir Švedijos ekonomikos nuosmukį 2008 metų
pabaigoje, tačiau ūkiui atsigaunant visuomenės palaikymas vėl
sustiprėjo ir pastaraisiais mėnesiais aiškiai viršijo palankumą
kairiojo sparno opozicijai.
Tuo tarpu socialdemokratai, kurių lyderė Mona Sahlin (Mona
Salin) tikisi tapti pirmąja Švedijos premjere, pirmąkart buvo
priversti suvienyti jėgas su kitomis kairiosiomis partijomis,
žaliaisiais ir buvusiais komunistais - Kairiųjų partija, kad
galėtų tikėtis sėkmės per sekmadienį vyksiančius rinkimus.
Dar birželį daugelis apžvalgininkų pranašavo pergalė
kairiesiems, kurie kritikavo vyriausybės vykdomą pensijų ir
švietimo politiką, taip pat skelbė pavojų socialinės rūpybos
sektoriui dėl mažinamų mokesčių.
Tačiau vėliau opozicijos populiarumas sumažėjo. Analitikai
mano, kad šį faktą lemia rinkėjų nenoras sutikti su kairiųjų
piešiamu niūriu vyriausybės politikos paveikslu, kai Švedijoje
mažėja nedarbas ir kyla ekonomika.
Dar didesnę intrigą šiemet kelia tikėtinas įspūdingas prieš
imigrantus nusistačiusios mažos ultradešiniosios Švedijos
demokratų partijos iškilimas. Ši partija gali pirmąkart patekti į
parlamentą, todėl visiškai tikėtina, kad nulems, kam atiteks
teisė formuoti vyriausybę.
Trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, kad
Švedijos demokratų partija užsitikrino rekordinį 7,5 proc. galimų
rinkėjų palaikymą. Jeigu šios prognozės pasitvirtintų, partija
patektų į parlamentą, lengvai įveikusi keturių procentų
barjerą, taip pat surinktų daugiau nei dvigubai balsų nei 2006
metais, kai už ją balsavo 2,9 proc. rinkėjų.
Jeigu nei vienas iš pagrindinių politinių blokų neįgis
aiškios daugumos parlamente, 31 metų Jimmie Aakessono vadovaujami ultradešinieji gali nulemti vyriausybės
likimą.
F.Reinfeldtas ir M.Sahlin tvirtina niekada nesusidėsiantys su
šia partija, tačiau jos patekimas į parlamentą gali priversti
ieškoti ryšių, kurių kitomis aplinkybėmis būtų vengiama.
Jeigu taip nutiktų, padėtis parlamente būtų „sujaukta“ arba
netgi paskatintų paskelbti „naujus rinkimus, kas taip pat būtų
visiška naujiena šiuolaikinėje Švedijos istorijoje“, mano
Stokholmo universiteto politologė Jenny Madestam (Dženi Madestam).
Sekmadienį vyksiantys rinkimai gali pateikti į istoriją ir dėl
kitų priežasčių.
„Gali būti perrinkta dešiniojo sparno vyriausybė, kas būtų
visiškai unikalu šiuolaikinėje Švedijos politikoje, - pabrėžė
J.Madestam. - Kita vertus, mažiau tikėtinas kairiųjų pergalės
scenarijus taip pat būtų visiškai unikalus, jeigu jis pirmąkart
nulemtų moters atėjimą į premjero postą“.
Trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad už valdantįjį aljansą pasisako 49,8 galimų rinkėjų, tuo tarpu už kairiąją opoziciją balsuotų tik 40,9 procentai.
Jeigu šios tendencijos pasiteisintų, dabartinė vyriausybė 349
vietų parlamente užsitikrintų 177 mandatų daugumą.
„Panašu, kad 2010 metais įvyks rinkimai, galutinai palaušiantys
ilgą socialdemokratų dominavimą Švedijos politikoje“, - anksčiau
šią savaitę rašė dienraščio „Dagens Nyheter“ pagrindinis
politikos apžvalgininkas Peteris Wolodarski.
Su šia nuomone sutinka verslo ir rinkos tyrimų instituto „Ratio“
politologas Peteris Santessonas-Wilsonas.
„Jeigu jie pralaimės, socialdemokratai susidurs su dramatiška
ilgo nebuvimo valdžioje situacija“, - jis sakė naujienų agentūrai
AFP.
Tokiu atveju socialdemokratai, kurie Švedijai vadovavo 63 iš
pastarųjų 80 metų ir sukūrė socialinės gerovės valstybės
įvaizdį, tikriausiai bus priversti „iš naujo apgalvoti visą
partijos strategiją“, pridūrė ekspertas.
Švedai sekmadienį taip pat rinks atstovus į regionų valdžią
ir savivaldybes.
Tačiau balsų skaičiavimas gali užtrukti, o galutiniai
rezultatai gali paaiškėti tik kitos savaitės viduryje.