Kai trys svarbiausi Rusijos televizijos kanalai Kremliaus įsakymu išpylė po kibirą informacinių pamazgų Maskvos merui Jurijui Lužkovui ant galvos, visi, sulaikę kvėpavimą, laukė prasikaltusio sostinės vadovo atleidimo iš pareigų.
Tačiau vyriausiasis Maskvos radijo stoties redaktorius Aleksejus Venediktovas buvo įžvalgus: „Mūsų šalyje atleidžiama tyliai, o jei vanoja viešai, tai ne tam, kad atleistų...”
Puolimas jau išsikvėpė?
Kad A.Venediktovas buvo teisus, paaiškėjo mažiau nei po savaitės. Rusijos sostinės meras ne tik liko savo poste, bet ir pareiškė, kad paduoda į teismą šmeižikus iš televizijos.
Dar anksčiau J.Lužkovas pasakė kalbą partijos „Vieningoji Rusija” Maskvos skyriaus politinės tarybos posėdyje: „Aš jų nebijau. Ir kovosiu!”
Kremlius atsakė tik pareiškimu, kad „tolesnį J.Lužkovo buvimą Maskvos mero poste sprendžia ne J.Lužkovas, – tai Rusijos prezidento prerogatyva”.
Laikraštis „Komersant”, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad „per ateinančias poilsio dienas federaliniai televizijos kanalai gali parodyti naujų siužetų, kritikuojančių pono J.Lužkovo veiklą”.
Šiuolaikinės plėtros instituto, kurio globėjų tarybai vadovauja Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pirmininkas Igoris Jurgensas teigia, kad tokiu būdu visuomenė paruošiama galimam Maskvos mero atsistatydinimui.
„Manau, kad einame savo nuosavos rusiškos demokratijos keliu: neatstatydinti, nežiebti į dantis ir nesušaudyti – televizija turi paruošti mus panašiems įvykiams”, – pareiškė I.Jurgensas.
Tačiau net Valstybės Dūmos pirmininkas ir vienas partijos „Vieningoji Rusija” lyderių Borisas Gryzlovas, dar pirmadienį žadėjęs aukščiausiu partijos lygiu įvertinti J.Lužkovą kritikavusiuose siužetuose paskelbtą medžiagą, iki trečiadienio savo nuomonę pakeitė.
Dabar jis įsitikinęs, kad „duomenys, kuriuos pateikia žiniasklaida, neatitinka tikrovės”.
Net generalinis prokuroras Jurijus Čaika jau teigė, kad „nemato pagrindo tikrinti faktų, paminėtų siužetuose per televiziją”.
Kova – pačiose viršūnėse
„Konfliktas dėl J.Lužkovo suardė Vladimiro Putino ir D.Medvedevo planus.
Šio tamdemo strategija buvo kiek galima ilgiau neduoti atsakymo į klausimą, kas bus kitas prezidentas. O dabar sistema prarado pusiausvyrą.
Sutikti su J.Lužkovo atsistatydinimu V.Putinui akivaizdžiai neparanku. Juolab kad Maskvos meras esant bet kokiai galimybei nepamiršta viešai priminti apie Rusijos premjero paramą.
Be vyriausybės vadovo ir partijos „Vieningoji Rusija” lyderio sutikimo D.Medvedevas nesiryžta atleisti tokio „politinio sunkiasvorio” kaip Maskvos meras”, – rašo „Nezavisimaja gazeta”.
Ta proga opozicijos politikas Borisas Nemcovas ironiškai pabrėžė, kad dėl Rusijos sostinės mero pradeda klostytis revoliucinė situacija: vienas nori atleisti J.Lužkovą, bet negali. O kitas gali atleisti, bet nenori.
Tuo tarpu elitas stebi šį „lyno traukimą” ir supranta, kad Maskvos lyderis pirma laiko prisiekė ištikimybę vienam iš tandemo narių. Ir, ko gero, laimėjo.
Dviems vietos neužteks?
Komentuodamas šią istoriją, žinomas žurnalistas Vladimiras Nadeinas leidinyje „Ežednevnyj žurnal” rašo, kad svarbiausias V.Putino ir D.Medvedevo panašumas – nuoširdi abiejų lyderių ištikimybė dabartinio režimo pagrindams.
Mat abu jie aiškiai suvokia, kad, Rusijoje įsitvirtinus laisvei, abu jie iškristų iš distancijos jau ankstyvuose lenktynių dėl prezidento posto etapuose. Ir dar galėtų džiaugtis, jei išvengtų kriminalinio šešėlio.
„Tačiau, nors ir būdami visiškai ištikimi šiai sistemai, sukurtai siauros klikos pagrindu, ir V.Putinas, ir D.Medvedevas supranta, kad sistema negali vienodai ir teisingai dirbti dviem. Vertikalės viršūnėje yra vietos tik vienam”, – tvirtina žurnalistas.