ES specialusis atstovas Afganistane ir Bendrijos misijos šioje šalyje vadovas – lietuvis Vygaudas Ušackas. Prie ES misijos Norvegijoje vairo – vengras.
Kol kas tiek. Daugiau nė vienas 12 Rytų ir Vidurio Europos valstybių, į ES įstojusių 2004 metais ir vėliau, atstovas bloko misijoms Bendrijai nepriklausančiose šalyse nevadovauja. Nors tokių atstovybių – 115.
ES naujokių nusivylimą dėl to, kad Bendrijos atstovybėms trečiosiose šalyse vadovauja neproporcingai daug bloko senbuvių atstovų, vainikavo rugpjūčio pabaigoje lenkų ekspertų paskelbtas tyrimas.
Lenkijos tarptautinių santykių instituto tyrimas parodė, kad net 86 ES ambasadorių postus užima vos 7 šalių – Belgijos, Nyderlandų, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos atstovai. Kitoms 20 ES narių tenka vos 29 postai.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad renkant kandidatus vadovauti atstovybėms atsižvelgiama net į tai, ar jie moka kalbą šalies, į kurią važiuoja. Pavyzdžiui, nei Bendrijos delegacijos Maskvoje, nei atstovybės Kijeve vadovai nekalba rusiškai.
Padėtis ir toliau nesikeis?
ES naujokės, regis, nesieja pernelyg didelių vilčių ir su naujai kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kuri oficialiai turėtų pradėti veikti gruodžio 1-ąją.
Šiai visas Bendrijos atstovybes už ES ribų suvienysiančiai tarnybai vadovaujanti ES aukštoji įgaliotinė bendrajai užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton anksčiau ne kartą viešai žadėjo į EIVT priimti daugiau žmonių iš Rytų ir Vidurio Europos.
C.Ashton jau įvardijo 29 naujuosius ES atstovybių vadovus. Spalį arba lapkritį ji paskelbs likusius 79, daugiausia politinius pareigūnus.
ES naujokėms kol kas atiteko vos 4 postai. O Lenkija gavo ne itin reikšmingus postus Pietų Korėjoje ir Jordanijoje.
Šmėžuoja ir keturių būsimų svarbiausių C.Ashton padėjėjų tapatybė.
Pranešama, kad į artimiausią C.Ashton aplinkos ratą įeis prancūzas Pierre’as Vimont’as, vokietė Helga Schmidt, airis Davidas O’Sullivanas ir Lenkijos atstovas. Juo greičiausiai taps dabartinis šios šalies užsienio reikalų viceministras Mikolajus Dowgielewiczius.
Iš parlamento – perspėjimai
Tai, kad šiame pavardžių sąraše yra vienintelė valstybių ES naujokių atstovo pavardė, mėnesio pradžioje sukėlė aistras net Europos Parlamente (EP).
„EIVT neturi tapti džentelmenų iš Vakarų Europos klubu. Pirmieji C.Ashton sprendimai dėl personalo tikriausiai negalėtų būti blogesni”, – pareiškė europarlamentarė iš Vokietijos Franziska Brantner.
Stebėtojų nuomone, visai tikėtina sulaukti net kokio nors EP akibrokšto. Mat spalį arba lapkritį parlamentas turi patvirtinti EIVT biudžetą ir tarnybos darbuotojų atlyginimų ribas. Be tokio patvirtinimo – nė iš vietos.
„C.Ashton turi užtikrinti geografinį balansą naujojoje tarnyboje. Jei to nebus, EP įšaldys EIVT finansavimo planus”, – įspėjo F.Brantner.
Kritika – Varšuvoje ir Taline
Įtampa tvyrojo ir per praėjusį savaitgalį Briuselyje įvykusį ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Nors EIVT klausimas į oficialią susitikimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas, skelbiama, kad diplomatai užkulisiuose kalbėjo tik apie būsimąją tarnybą.
„Kalbos apie EIVT vyko visur ir visaip – koridoriuose, mobiliaisiais telefonais, SMS žinutėmis. Mes visi įnirtingai spaudžiame C.Ashton dėl postų”, – pripažino Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas.
O Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis tiesiai išrėžė: „Mums nepriimtina, kad ES naujokės, Bendrijoje esančios jau kelerius metus, turi vos kelis atstovus ES misijose užsienyje.”
„Į postus turėtų būti skiriama atsižvelgiant į gebėjimus ir nuopelnus. Pavyzdžiui, ES narių Rytų Europoje diplomatai kalba buvusiomis Sovietų Sąjungos kalbomis, mes tame regione turime patirties.
Viliuosi, kad kalbos mokėjimas, o ne ezoteriniai kriterijai bus svarbesnis rodiklis”, – teigė R.Sikorskis.
Praėjusią savaitę pokomunistines ES šalis nuošalyje esą paliekantį EIVT formavimo procesą sukritikavo ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Kodėl taip yra? Nežinau. Ar ES senbuvių atstovai protingesni? Nežinau. Nemanau. Mano nuomone, ES personalo atrankos taisyklės nebuvo sukurtos tam, kad kas nors iš karto turėtų pranašumą”, – svarstė T.H.Ilvesas.
Reikia apsišarvuoti kantrybe?
Ar kritika pagrįsta? „Be jokios abejonės”, – „Lietuvos rytui” pareiškė Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas.
Pasak A.Kasekampo, ES naujokėms, ypač Baltijos šalims, net neverta tikėtis gauti postų kaimyninėse Bendrijai valstybėse – Rusijoje, Ukrainoje.
„Ir mes, ir Briuselis puikiai žino, kaip jautriai Baltijos šalys vertina santykius su Rusija. Todėl vadovauti misijoms Maskvoje nei Estijai, nei, tarkime, Lietuvai niekas neleis”, – svarstė Estijos ekspertas.
Jam pritarė ir viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
„Mūsų prie svarbių postų Maskvoje, Kijeve ar Tbilisyje neprileidžia dar ir dėl to, kad ES naujokėmis Bendrijos rytinėje dalyje nėra visiškai pasitikima”, – paaiškino ES ekspertu laikomas K.Maniokas.
Šio lietuvio žiniomis, mūsų šalies diplomatai atrankoje į darbo EIVT vietas dalyvauja gana aktyviai.
„Tačiau jėgos nėra lygios. Kita vertus, ES senbuvėse yra daugiau profesionalesnių žmonių”, – reziumavo ekspertas.
Lietuvos diplomatijos vadovas Audronis Ažubalis dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė nematantis reikalo liūdėti dėl tariamo Rytų ir Vidurio Europos šalių diskriminavimo ES diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvai EIVT kol kas atstovauja svarbios misijos Afganistane vadovas V.Ušackas, o dar vienas diplomatas eina žemesnes pareigas. Ar to gana?
„Lietuva turi du atstovus, o to neturi mūsų kaimynai. Tendencija yra normali, nėra nei kuo labai džiaugtis, nei dėl ko liūdėti, – tuomet BNS tvirtino A.Ažubalis. – Tarnyba bus kuriama ilgai. Procesas gali užtrukti ir dvejus, ir trejus metus.”
Lietuviai Briuselyje vertinami
Vienoje ES institucijų dirbantis ir Briuselio koridorius gerai pažįstantis, bet savo pavardės viešai skelbti nenorėjęs Lietuvos atstovas apskritai nesupranta kilusio triukšmo.
„Intrigos šiame procese nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. SMS žinučių galima siųsti kiek tik nori. Bet ar tas, kurį spaudi, pasiduos šiam spaudimui?” – aiškino „Lietuvos ryto” šaltinis.
„Lietuvių būsimojoje EIVT bus ne tiek jau mažai. Įskaitant ir iš Komisijos perkeliamus skyrius, Lietuvos atstovų bus net kelios dešimtys.
Jei ES naujokių atstovai būtų paliekami šešėlyje, mūsų žmonių apskritai nebūtų ES institucijose. Bet yra atvirkščiai.
Pavyzdžiui, dabar lietuviui įsidarbinti europinėse įstaigose yra kur kas lengviau negu prancūzui arba vokiečiui”, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, jog ES personalo atrankos taisyklės yra tokios griežtos, kad konkursus laimi tik geriausieji.
„Bet neoficialiai vyresnieji pareigūnai nuolat prašo lietuvių.
Briuselyje manoma, kad darbuotojai iš Lietuvos yra itin gabūs ir kruopštūs”, – aiškino lietuvis.
Baimės akys – per didelės?
Pašnekovas absurdu pavadino spėliones, kad Rytų ir Vidurio Europos atstovus vengiama skirti į kokius nors konkrečius postus, pavyzdžiui, Rusijoje.
„Tokios kalbos neturi jokio pagrindo. Reikia suprasti, kad, tarkim, ES ambasadorius Rusijoje privalo puikiai išmanyti visų ES šalių interesus bendraujant su Maskva.
Ar daug yra tokių žmonių Lietuvoje, Lenkijoje? Ar daug yra tokių, kurie puikiai žino, ko iš santykių su Rusija reikia Portugalijai?” – klausė šaltinis.
Taip ir pat naujosioms ES narėms nereikėtų baimintis, jeigu postą Maskvoje užims šalies, itin entuziastingai žvelgiančios į santykius su Rusija, atstovas.
Pavyzdžiui, Italijos, kurios ministras pirmininkas Silvio Berlusconi mielai flirtuoja su aukščiausia Rusijos valdžia.
„Jei koks nors misijos narys užsiimtų nederamu dvišalių interesų protegavimu, jį tuoj pat apskųstų greta dirbantis kolega.
Nemanau, kad tam tikri žaidimai aplenkiant mažąsias ES šalis yra įmanomi.
Kontrolė itin griežta, – „Lietuvos rytui” teigė pašnekovas. – ES visos valstybės yra mažos, tiktai ne visos tai supranta.”
Kas yra Europos išorės veiksmų tarnyba?
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra naujas ES diplomatinis korpusas. Numatoma, kad jis turėtų pradėti veikti šių metų gruodžio 1-ąją.
EIVT – savotiškos ES užsienio reikalų ministerijos steigimas buvo numatytas praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje, siekiant stiprinti Europos balsą tarptautinėje arenoje.
EIVT, kuriai vadovauja ES aukštoji įgaliotinė bendrajai užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton, bus atsakinga už ES užsienio ryšių ir saugumo koordinavimą bei bendradarbiavimą.
Funkciniu požiūriu EIVT bus savarankiška ES įstaiga, atskira nuo Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriato. Tarnybą sudarys centrinė administracija Briuselyje ir delegacijos trečiosiose šalyse bei tarptautinėse organizacijose.
Kasdienei EIVT veiklai vadovaus vykdomasis generalinis sekretorius. Jo veiklą prižiūrės aukštoji įgaliotinė C.Ashton.
Planuojama, kad pradėjusios veikti EIVT atstovybės bus įkurtos 136 šalyse. Tarnyboje turėtų dirbti maždaug 1,1 tūkst. diplomatų.
Numatomas EIVT biudžetas, kurį tvirtins Europos Parlamentas, gali siekti nuo 7 iki 9,5 milijardo eurų. Centrinė EIVT būstinė bus įkurta Briuselyje, vadinamajame Trikampiame pastate (nuotr.).