Pasak ministro, jis - nemokamo aukštojo išsilavinimo
šalininkas, bet mano, jog būtina gerinti kokybiško aukštojo
finansavimą.
„Jeigu išliks dabartinė aukštojo mokslo įgijimo tvarka ir
jaunimui bus siūloma nemokamas mokslas, biudžetą teks papildyti dar
650 mln. kronų. Tuo tarpu akivaizdu, kad 2,65 mlrd. kronų per metus
nepakanka užtikrinti aukštą mokymo lygį, aukštojo mokslo
pasiekiamumą ir galimybę sulaikyti gabų jaunimo Estijoje“, -rašo
T.Lukas.
Ministro nuomone, siekiant visa tai užtikrinti, valstybė
galėtų susitarti su savo piliečiais, kur tam surasti lėšų -
paimti tiesiogiai iš biudžeto lėšų ar įsteigti aukštojo mokslo
rėmimo kasą, kurias sudarytų įmokos į ją tų, kas gaus nemokamą
aukštąjį išsilavinimą valstybės lėšomis.
T.Lukas mano, kad tokia kasa galėtų finansuoti universitetus, ir
iš jos būtų mokamos pašalpos ir stipendijos studentams.
T.Luko vertinimu, šios išmokos neturi kompensuoti valstybės
biudžeto deficito, o jų dydis turi neišeiti už protingų tam tikro
procento ribų, priklausomai nuo žmogaus pajamų.
T.Luko siūlymas nesusilaukė plataus pritarimo, pažymi
laikraštis.
Reformų partijos narys, parlamento finansų komisijos pirmininkas
Taavi Roivas nusistebėjo, kad Tėvynės sąjungos ir
„Res Publica“ susivienijimas iš esmės siūlo naujo mokesčio planą.
Vienas studentų organizacijų sąjungos vadovų Eimaras Veldre pavadino T.Luko planą užmaskuotu mėginimu įvesti
progresinius pajamų mokesčius.