Savo išvadose JT žmogaus teisių taryba teigia, kad Izraelio
komandosų veiksmai, per kuriuos žuvo devyni Gazos aktyvistai, „buvo
netinkami ir nepateisinamai brutalūs“.
JT pažymi, jog yra aiškių įrodymų, padėsiančių patraukti
Izraelį baudžiamojon atsakomybėn dėl „tyčinių nužudymų“. Izraelis
JT pateiktas išvadas vadina „šališkomis“ ir „parengtomis,
išklausius tik vieną pusę“.
Izraelis tvirtina, kad per gegužės 31
dienos incidentą Izraelio kariai veiksmų ėmėsi savigynos tikslais.
Izraelio komandosams šturmavus šešis į Gazą su humanitarine
pagalba plaukusius laivus, žuvo devyni Turkijos piliečiai. Kiti
flotilės keleiviai buvo sulaikyti ir vėliau deportuoti į Izraelį.
Dėl savo veiksmų Tel Avivas susilaukė tarptautinės kritikos bei
smarkiai pakenkė dvišaliams santykiams su Turkija.
56 puslapių išvadose JT taryba, kurią sudaro trys teisininkai,
teigia, kad „yra aiškių įrodymų, leisiančių Izraelį, remiantis
Ketvirtosios Ženevos konvencijos 147 straipsniu, patraukti
baudžiamojon atsakomybėn dėl šių nusikaltimų: tyčinio nužudymo,
kankinimo ar nežmoniško elgesio, tyčinio sužalojimo“. Ketvirtoji
Ženevos konvencija - tarptautinė sutartis, numatanti civilių
apsaugą karo metu.
JT taip pat teigia, kad Izraelio Palestinos teritorijai taikoma
blokada yra „neteisėta“, nes teritorijoje iškilo humanitarinė
krizė. JT sudaryta taryba apklausė daugiau nei 100 liudininkų iš
Didžiosios Britanijos, Jordanijos, Šveicarijos ir Turkijos. Nebuvo
apklaustas nė vienas liudininkas iš Izraelio.
Dar prieš pasirodant tyrimo išvadoms, Izraelis sukritikavo JT
žmogaus teisių tarybą dėl šališkumo, politizavimo ir ekstremizmo.