T.Basescu sakė, kad per Europos Sąjungos (ES) viršūnių
susitikimą praėjusią savaitę draugiškai pasikalbėjo su Prancūzijos
prezidentu, tačiau romų klausimu konkretaus atsakymo nesulaukė.
Prancūzija atkakliai gina savo sprendimą dėl romų išsiuntimo iš
šalies - nuo liepos Prancūzijos teritoriją jau paliko 1 tūkst. 200
nelegaliai šalyje gyvenusių romų.
Rumunija - pirma pagal romų skaičių valstybė ES, po jos eina Bulgarija.
Prancūzija naikina laikinąsias romų stovyklas, argumentuodama,
kad nelegaliai į šalį atvykę romai ne tik kelia pavojų prancūzų
saugumui, bet ir pažeidžia šalyje nustatytą gyvenimo ir darbo
tvarką.
Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero per interviu „Wall Street
Journal“ išreiškė paramą Prancūzijos valdžios sprendimui.
Kol kas Prancūzijos prezidentas nekomentuoja Rumunijos vadovo
pareiškimo.
Rumunijos prezidentas šalies sostinėje Bukarešte
žurnalistams sakė, kad N.Sarkozy pažadėjęs, jog romų klausimą jie
aptars per kitą susitikimą, kuris per ateinančias savaites gali
vykti Paryžiuje.
T.Basescu neigia, kad tarp jo ir N.Sarkozy tvyro
įtampa ir sakė: „Mūsų diskusija buvo labai draugiška.“
T.Basescu skaičiavimais, Rumunijoje gali gyventi apie 1,5 mln. romų, iš jų
milijonas visiškai integruotas į visuomenę.
„Rumunija visada gins romų teisę laisvai judėti Europos
teritorijoje. Jie - Europos piliečiai. Ir taip bus tol, kol nebus
gauta įrodymų, kad jie pažeidžia įstatymus. Iki to laiko jie turi
visas teises kaip bet kuris kitas ES gyventojas“, - kalbėjo
Rumunijos prezidentas.
Kai 2007 metais Rumunija ir Bulgarija prisijungė prie ES,
Prancūzija ir dar 9 ES valstybės narės įvedė specialią darbo ir
gyvenimo tvarką romams, kuri galioja iki 2014 metų sausio.