Jame tvirtinama, jog Maskva prisipažino leidusi lėktuvui leistis
nežiūrint nepalankių atmosferinių sąlygų, nes „gal pavyks“.
Dienraštis sužinojo naujų faktų apie Lenkijos lėktuvo
katastrofą, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynkis
(Lechas Kačynskis) su žmona ir dar 94 asmenys.
Nustatyta, jog skrydžių valdymo bokšte tuo metu buvo
dispečeris Pavelas Plusninas su savo padėjėju bei gvardijos
pulkininkas Nikolajus Krasnokutskis, buvęs Smolensko karinio oro
uosto karinių pervežimų oru pulko vadas.
Pasak lenkų, N.Krasnokutskis, pažeisdamas procedūras, perėmė
iniciatyvą bokšte. Skambino į Maskvą ir Tverę savo vadams,
reikalaudamas duoti įsakymą, draudžiantį lėktuvui leistis. Tuo
tarpu pulkininko pašnekovai Maskvoje manė, jog nežiūrint labai
blogų oro sąlygų, reikia duoti sutikimą lenkams leistis, nes „gal
būt, pasiseks“.
Pasak „Gazeta Wyborcza“, rusų skrydžių kontrolieriai nemokėjo
angliškai, o vienas iš dienraščio pašnekovų pulkininkas
Anatolijus Muranovas prisipažino, jog sutinkamai su veikiančiomis
taisyklėmis, tik skrydžio vedlys priima sprendimą leisti lėktuvui
tūpti Rusijos kariniuose oro uostuose.