„Aš žinau šio klausimo priešistorę. Savo laiku Maskvoje
dalyvavau sienų (dviejų dokumentų - sausumos ir jūrų sienos)
sutarties pasirašymo ceremonijoje. Tada viskas atrodė
optimistiškai. Tačiau vėliau Estijoje įsigalėjo kažkokie
politiniai sumetimai ir atsirado ta ginčijama formuluotė
ratifikacijos įstatyme“, - sakė jis.
„Tikėtis, kad Rusija sutiks su tokia ginčijama formuluote,
manau, būtų naivu. Nes ginčijama formuluotė, remiantis
tarptautinės teisės kanonais, faktiškai reiškia ne ką kitą, kaip
netiesiogines teritorines pretenzijas“, - paaiškino V.Čižovas.
„Manau, kad susitarimo dėl sienų tarp abiejų kaimyninių
valstybių nebuvimas vargiai gali būti laikomas normaliu dalyku.
Kasdienį piliečių gyvenimą šis dalykas tikriausiai mažai
įtakoja, taip pat netruko kirsti sieną tiek kartų, kiek nori,
tačiau priimta tarptautinės teisės praktika rodo, kad sienų
sutartį geriau turėti, negu jos neturėti. Rusija jas pasirengusi
sudaryti. Mūsų pozicija Estijoje visiems žinoma. Manau, kad dabar
Estija turi tarti savo žodį“, - sakė Rusijos nuolatinis atstovas
prie Europos Sąjungos.