D. Medvedevas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo atleido 74 metų J. Lužkovą iš Maskvos mero pareigų. Toks sprendimas buvo priimtas po kelias savaites trukusių pranešimų apie pašlijusius sostinės mero santykius su prezidentu ir galimą jo atsistatydinimą arba atleidimą.
Valstybės Dūmos deputatas, dainininkas Josifas Kobzonas sakė, kad J.Lužkovas neketina nuleisti rankų.
„J.Lužkovas man vakar sakė ketinąs užginčyti prezidento
sprendimą teisme. Jis buvo ryžtingai nusiteikęs. Jis nesakė, kada
ketina tai padaryti, bet, manau, jau galėjo tai padaryti“, -
pareiškė atleisto mero bičiulis J.Kobzonas.
J.Lužkovas gali apskųsti prezidento įsaką dėl jo atstatydinimo
tik RF Aukščiausiajam teismui.
Kaip informavo trečiadienį žurnalistus Aukščiausiojo teismo
civilinių bylų kanceliarijos darbuotojai, J. Lužkovo skundo jie kol
kas negavo.
Nuo 1992 metų Maskvos mero kėdėje sėdintis J. Lužkovas užsitraukė prezidento nemalonę, laikraštyje „Rossijskaja Gazeta“ sukritikavęs jo sprendimą sustabdyti mokamos magistralės Maskva-Sankt Peterburgas statybas ir pareiškęs, kad Rusijai reikia stipresnio vadovo.
„Jums reikia kitokio mero, tokio, kuris būtų iš jūsų aplinkos. J. Lužkovas yra nepriklausomas ir dėl to nepatogus“, - rašoma laiške, kuris, kaip teigiama, yra autentiškas.
„Svarbu iš anksto pasirengti didiesiems rinkimams ir paskirti naują merą. Tai visiškai akivaizdu“, - laiške tęsė J. Lužkovas, užsimindamas apie 2012 metais vyksiančius rinkimus, kuriuose D. Medvedevas gali susirungti su ministru pirmininku Vladimiru Putinu, kuris užsiminė, kad gali bandyti trečią kartą tapti Rusijos prezidentu.
Laiške buvęs Maskvos meras taip pat kaltina D. Medvedevą surengus prieš jį „šmeižto kampaniją“. „Ponas prezidente, visuomenė su jumis nesutinka. Žiniasklaidos kampanija vis dėlto yra susijusi su jumis“, - dėstė laiške J. Lužkovas.
Kremliaus atstovė Natalija Timakova teigė, kad šis laiškas neturėjo įtakos D. Medvedevo sprendimui nušalinti nuo pareigų Rusijos sostinės merą. „Prezidentas neskaitė šio laiško, prieš pasirašydamas dekretą dėl atleidimo, tačiau bet kuriuo atveju jis nebūtų turėjęs jokios įtakos prezidento sprendimui“, - pažymėjo ji.
Savo nepasitenkinimą J.Lužkovas parodė ir trečiadienį, kai griežtai užsipuolė
D.Medvedvą, kurį apkaltino kurstant represijų
ir cenzūros atmosferą, primenančią Stalino epochą.
„...mūsų šalyje baimė išsakyti savo nuomonę egzistuoja nuo
1937-ųjų“, - savo laiške rašo J.Lužkovas, turėdamas galvoje
metus, kai kulminaciją pasiekė sovietų diktatoriaus Josifo Stalino
valdymo metais vykdytos represijos ir Didysis teroras.
„Jei šalies vadovybė savo pasisakymais palaiko šią baimę, jei
mūsų Valstybės Dūmoje kalbama, kad parlamentas - ne vieta
diskusijoms, nesunku pereiti prie situacijos, kai šalyje yra tik
vienas vadovas, kurio žodžiai „iškalami granite“ ir kuriuo reikia
visada besąlygiškai sekti. Kaip tai sugretinti su Jūsų raginimais
„plėtoti demokratiją“?“ - klausė buvęs meras, kreipdamasis į
valstybės vadovą.
J.Lužkovą, kuris Maskvos meru buvo paskirtas 1992 metais
prezidentaujant Borisui Jelcinui, vargu bau būtų galima laikyti
tikru demokratu.
Šie buvusio mero komentarai veikiausiai nepadarys įspūdžio jo
paties liberalių pažiūrų kritikams, kaltinantiems J.Lužkovą
sankcionavus jėgos panaudojimą prieš opozicijos organizuojamų
mitingų dalyvius ir homofobija.
D.Medvedevas stengiasi vaizduoti save kaip prezidentą
reformatorių, siekiantį skatinti demokratijos plėtrą Rusijoje ir
modernizuoti šalį.
J.Lužkovas savo laiške pabrėžė, kad jis aktyviai rėmė
idėją sugrąžinti tiesioginius regionų lyderių rinkimus, kurie
buvo panaikinti 2004 metais, o teisė skirti Federacijos subjektų
vadovus perduota Kremliui.